Nuo ko pradedate darbo dieną? Naujienų portalai? Dienraščiai? O gal žiūrite tv.lt? Ar neriate į virtualias bendruomenes? Kiek iš šių skaitote rusiškai ar angliškai? O lietuviškai? Daugelis skaitome lietuviškas interneto svetainių versijas, tačiau kaip duotybę priimame jų nelietuviškus arba sudarkyta švepla lietuvių kalba pavadinimus. O juk tai tiesiogiai pažeidžia mūsų šalies įstatymus.
Nuo ko pradedate darbo dieną? Naujienų portalai delfi.lt, balsas.lt, bernardinai.lt, alfa.lt, lrt.lt? Dienraščiai lrytas.lt, vz.lt, lzinios.lt? O gal žiūrite tv.lt? Ar neriate į virtualias bendruomenes pazintys.lt, klase.lt, ieskok.lt? Kiek iš šių skaitote rusiškai ar angliškai? O lietuviškai? Daugelis skaitome lietuviškas interneto svetainių versijas, tačiau kaip duotybę priimame jų nelietuviškus arba sudarkyta švepla lietuvių kalba pavadinimus. O juk tai tiesiogiai pažeidžia mūsų šalies įstatymus.
Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato, jog „Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“, o to paties įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, jog „valstybinė kalba yra lietuvių kalba“.
Tame pačiame įstatymo nurodoma, jog valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba, o gyventojai lietuviškai turi būti aptarnaujami dar ir ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigose. Tą privalo užtikrinti šių įstaigų vadovai.
Interneto svetainių pavadinimams itin svarbios nuostatos, jog „<...> įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“ ir „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai (paryškinta autoriaus – red.) yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.
Akivaizdžiai kelia susirūpinimą faktas, jog tarsi tiesiogiai šį klausimą turinčios reguliuoti ir dabar galiojančios Adresų srities simbolinio pavadinimo sudarymo tvarkos 4–5 punktai nepažymi jokių valstybinės kalbos reikalavimų, o galiojanti praktika, registruojant .lt interneto vardų zonos svetaines, visiškai neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų.
Tuo pat metu verta atkreipti dėmesį, jog Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas nuo 2004 m. kovo 30 dieną įdiegė IDN sistemą (angl. Internationalized Domain Names), kuri leidžia interneto svetainių pavadinimuose naudoti visus lietuviškos abėcėlės simbolius. Dėl to išnyko anksčiau egzistavę technologiniai trukdžiai vykdyti visus Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.
Vartotojams svarbu, jog naujausios interneto naršyklės (pavyzdžiui, nemokamai platinama „Mozilla Firefox“ ar naujausioji „Internet Explorer“ versija) IDN standartą pilnai palaiko automatiškai, o ankstesnes galima pritaikyti įdiegus specialius įskiepius (pavyzdžiui, kompanijos „VeriSign“ nemokamai siūlomą „i-Nav“). Be to, visada išlieka galimybė naudoti ir senąsias naršykles, naudojant koduotus interneto svetainių pavadinimus (pavyzdžiui, www.xn--ai-ema19a.lt vietoj www.ačiū.lt).
Kaip ir kitais atvejais, lietuvių kalbos saugojimas tiesiogiai susijęs su bausmių už įstatymo nuostatų nevykdymą neišvengiamumu. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Būtent jiems turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Kita vertus, verta svarstyti laikiną teisinės atsakomybės priemonių taikymo moratoriumą, o darbus pradėti penkiais žingsniais.
Pirma, mokestiniu pagrindu skatinti lietuviškus simbolius naudojančių .lt vardų naudojimą (pavyzdžiui, sumažinant registracijos mokestį per pusę, jeigu pavadinime yra lietuviškos abėcėlės simboliai)
Antra, Vyriausybės nutarimu tiesiogiai įpareigoti valstybės institucijas pakeisti naudojamus interneto svetainių adresus taisyklingais lietuviškais atitikmenimis (pavyzdžiui, vietoj www.smm.lt pradėti naudoti www.šmm.lt).
Trečia, viešuose pirkimų konkursuose nurodyti sąlygą, kad interneto naršyklės, el. pašto bei kitos susijusios programos tenkintų IDN standarto reikalavimus ir sudarytų sąlygas vykdyti Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.
Ketvirta, sukurti .lt interneto vardų zonos įrankius, kurie automatiškai nukreiptų neteisingai surinktas užklausas į lietuviškas svetaines (arba taisyklingų vardų interneto svetainių savininkams nemokamai suteikti „šešėlines“ netaisyklingas formas.
Penkta, iškilus ginčams pirmenybę teikti taisyklingus lietuvių kalbos terminus naudojančioms interneto svetainėms.
Tokie maži, tačiau būtini žingsniai, jeigu norime ir internete būti lietuviais.
