Atkūrus nepriklausomybę Baltijos šalys per tris dešimtmečius įsitvirtino tarp ES ekonomikos vidutiniokių. Tačiau investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje vis dar daugiau nei dvigubai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, rodo paskutiniai Eurostato duomenys.
Atkūrus nepriklausomybę Baltijos šalys per tris dešimtmečius įsitvirtino tarp ES ekonomikos vidutiniokių. Tačiau investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje vis dar daugiau nei dvigubai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo paskutiniai Eurostato duomenys.
Ekonomistai perspėja: pasiekti labiausiai išsivysčiusias Vakarų šalis prireiks daugiau pastangų, nei reikėjo ekonomikos atsilikimui sumažinti. Pasak jų, būtent inovacijos, šalies ekonomikai suteikia aukštą pridėtinę vertę.
Asociatyvi nuotr.
Pasak ekonomistų, turtingas pasaulio valstybes nuo vidutiniokių atsijoja inovacijų dalis ekonomikoje. Inovatyvios technologijos leidžia kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai atneša didžiausius pelnus ir atlyginimus, o ekonomikos augimui pasiekus lubas, duoda impulsą plėtrai naujomis kryptimis. Mokslininkų idėjas produktu paverčia ir po pasaulį skleidžia lietuvių verslininkai.
„Mes turime atstovybes visuose žemynuose ir visuose pagrindiniuose pasaulio regionuose. Labai aktyviai fokusuojamės į eksportą. Manau, ir Lietuvos, kaip šalies, vizija turėtų būti eksportuoti aukštą pridėtinę vertę“, – tvirtina „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas.
Tačiau šios įmonės Lietuvoje – vis dar išimtis. Statistika rodo, kad verslo, investuojančio į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, Lietuvoje netgi mažėja.
„Mūsų pramonė yra labai žemų technologijų. Kai kalbame apie lazerius ir pan., tai yra labai nedideli, maži segmentai“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto docentė Nerija Putinaitė.
Investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje daugiau nei du kartus atsilieka nuo ES vidurkio, rodo paskutiniai Eurostato duomenys.
„Čia tam irgi reikia jau ne dešimčių, o šimtų milijonų ateity“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Lietuvos viešajame sektoriuje apstu institucijų, įstaigų ir departamentų, atsakingų už inovacijas. Europos Komisijos vertinimu, jų per daug. Koordinavimas tarp jų prastas, ištekliai skirstomi neefektyviai. Tai sutampa su valstybės kontrolės audito išvadomis.
„Sumos išleistos siekiant inovacijų proveržio Lietuvoje iš valstybės biudžeto buvo gana didelės, šimtamilijoninės, buvo vystomi ir mokslo, technologijų parkai, slėniai, tačiau jų užimtumas buvo iš esmės tik kaip patalpų nuoma, o inovacijų proveržio į Lietuvą neatnešė“, – dėmesį atkreipia Valstybės kontrolės departamento direktorius Julius Lukošius.
Institucijos žvelgia į kitą statistikos pusę ir tikina, kad vidutinių pajamų spąstuose Lietuva neįstrigs.
„Aš net neabejoju, nes jau šešerius metus mes turime patį didžiausią inovacijų augimo tempą Europoje“, – tvirtina mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.
Augimas spartus, tačiau iki ES vidurkio toli. Stebintieji diskusijas dėl kitų metų biudžeto nėra optimistiški.
„Pavyzdžiui apie tai, kad reiktų didinti investicijas į mokslą... apie tai net nekalbama, tai net nepatenka į jokį akiratį“, – pastebi N. Putinaitė.
