Socialinio tinklo „Twitter“ taisyklėse aiškiai parašyta: „grasinti smurtu asmenims ar jų grupėms yra draudžiama“. Todėl kai 2018 metų sausio mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė, kad turi „atominį mygtuką“, kuris yra „kur kas didesnis ir galingesnis“ nei Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno mygtukas, o keliais mėnesiais anksčiau rašė, kad Šiaurės Korėja „netrukus išnyks“, jei ir toliau laikysis karingos retorikos, kritikai reikalavo paaiškinti, ar nėra pažeidžiamos „Twitter“ taisyklės.
Socialinio tinklo „Twitter“ taisyklėse aiškiai parašyta: „grasinti smurtu asmenims ar jų grupėms yra draudžiama“. Todėl kai 2018 metų sausio mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė, kad turi „atominį mygtuką“, kuris yra „kur kas didesnis ir galingesnis“ nei Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno mygtukas, o keliais mėnesiais anksčiau rašė, kad Šiaurės Korėja „netrukus išnyks“, jei ir toliau laikysis karingos retorikos, kritikai reikalavo paaiškinti, ar nėra pažeidžiamos „Twitter“ taisyklės, rašo „Ars Technica“.
Socialinis tinklas kritiką atmetė. Jo valdytojai aiškino, kad pasaulio lyderių žodžiai yra verti dėmesio ir ta vertė yra didesnė nei taisyklės, kurios įprastu atveju tikrai galiotų. Tačiau aktyvistai nesiliovė spausti „Twitter“, todėl šie pasidavė ir išleido taisyklių atnaujinimą specialiai tokioms situacijoms.
„Praeityje leisdavom kai kurioms mūsų taisykles pažeidžiančioms žinutėms pasilikti matomoms, nes toks buvo visuomenės interesas, tačiau nebuvo aišku, kada ir kaip mes priimdavome tokį sprendimą. Kad būtų aiškiau, pristatome naują ženklelį, kuris tokiose situacijose suteiks papildomo aiškumo“, rašoma „Twitter“ tinklaraščio įraše.
Beje, tai bus ne šiaip ženklelis, prikabintas prie žinutės – naudotojai turės tą ženklelį spustelėti, kad pamatytų pačią žinutę.
Naujoji sistema bus taikoma tik valdžios institucijų darbuotojams, kurie turi patikrintas paskyras su daugiau nei 100 000 sekėjų. Tarp jų patenka ir D.Trumpas, ir keletas JAV bei kitų valstybių politikų. „Twitter“ imsis ir kitų priemonių siekiant apriboti žinučių su tokiais ženkleliais platinimą. Pavyzdžiui, jos nebus pateikiamos kaip „svarbiausios žinutės“ vartotojo „Twitter“ istorijoje, nebus rodomos „saugios paieškos“ rezultatuose, nebus į telefonus siunčiamos pranešimų pavidalu.
Naujoji sistema nebus taikoma žinutėms, parašytoms iki sistemos įjungimo. Be to, tikimasi, kad tokios apsaugos priemonės neturės būti taikomos labai dažnai. Ir kol kas neprognozuojama, kada bus pirmas kartas, tai tokį ženklelį teks užklijuoti virš žinutės.
Tokių pačių problemų turi ir „Facebook“
Tradiciškai tokie socialiniai tinklai, kaip „Facebook“ ar „Twitter“, pratę vertinti save kaip natūralias platformas, kuriose leistinas platus turinio spektras, nors ne visas turinys yra skatinamas. Tačiau socialinės žiniasklaidos svetainėms įgyjant vis didesnį svorį politinėse diskusijose tinklai patiria didėjantį spaudimą užimti aktyvesnę poziciją moderuojant turinį.
Pavyzdžiui, ganėtinai neseniai „Facebook“ susikibo su JAV Atstovų rūmų pirmininke Nancy Pelosi dėl sulėtinto vaizdo įrašo, kuris sudaro įspūdį, kad politikė yra arba įkaušusi, arba kamuojama senyvo amžiaus. N.Pelosi reikalavo įrašą pašalinti, tačiau „Facebook“ atsisakė – esą, jokių taisyklių tas įrašas nepažeidžia.
Bet ilgainiui socialinis tinklas sutarė dėl kompromiso: įrašas pašalintas nebuvo, tačiau prie jo buvo pridėtas ženklelis, nurodantis, kad su nufilmuotu vaizdu atliktos manipuliacijos. O Markas Zuckerbergas trečiadienį viešai pripažino, kad jo įkurta ir vadovaujama įmonė pernelyg lėtai reagavo į politikės kritiką.
