Bendras užimtų darbo vietų skaičius Lietuvos ekonomikoje praktiškai nekinta, tačiau informacinių ir ryšių technologijų specialistų užimamų darbo vietų dalis nuosekliai didėja – per pastaruosius metus ji išaugo net 15 proc. IRT profesijų patrauklumą nulemia išskirtinis darbo turinys ir galimybė nuolat tobulėti, darbdavių konkurencija dėl talentų ir augantys atlyginimai.Bendras užimtų darbo vietų skaičius Lietuvos ekonomikoje praktiškai nekinta, tačiau informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų dalis nuosekliai didėja – per pastaruosius metus ji išaugo net 15 proc. IRT profesijų patrauklumą nulemia išskirtinis darbo turinys ir galimybė nuolat tobulėti, darbdavių konkurencija dėl talentų ir augantys atlyginimai. Būtent dėl to karjeros perspektyvas IRT specialybių studentai atranda ir profesinį kelią pradeda jau pirmaisiais studijų metais.
Asociatyvi nuotr.
Darbo vietų IRT specialistams pastebimai daugėja
Kaip rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė, nuo 2015 m. užimtų darbo vietų skaičius šalies darbo rinkoje augo beveik 3 proc. Palyginimui: tuo metu IRT sektoriuje stebėtas penkis kartus spartesnis, net 15 proc. siekęs, augimas. Didžiausiu užimtų darbo vietų augimu išsiskyrė programinės įrangos, taikomųjų programų kūrėjų ir analitikų profesijų grupė. Joje darbo vietų skaičius 2015-2018 m. išaugo daugiau nei ketvirtadaliu (2718 darbo vietų). Pastebimai augo ir duomenų bazių bei tinklų specialistų profesijų grupė – 11 proc. (880 vietų).
„Augantis darbo vietų IRT specialistams skaičius skatina kompanijas varžytis tiek dėl jaunų, tiek ir dėl solidžią patirtį sukaupusių talentų. Natūralu, jog auganti konkurencija veikia ir atlyginimų dydžius – nagrinėjamu laikotarpiu IRT specialistų pajamos kasmet augo vidutiniškai 11 proc. ir praėjusiais metais jau 2,2 karto viršijo kitų profesijų atstovų pajamas“, – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.
Tiesa, kartu jis palygina, kad darbuotojų trūkumas ir atlyginimų augimas buvo būdingi ne tik IRT specialistų rinkai. Beveik penktadalis šalies įmonių nurodo, kad jų veiklą riboja darbuotojų stygius. Jis ypač jaučiamas didžiųjų miestų apskrityse ir verčia darbdavius konkuruoti didinant atlyginimus – pastaruosius dvejus metus atlyginimai privačiajame sektoriuje augo po 9 proc. kasmet.
MOSTA tyrimo rezultatai rodo, kad net trys IRT profesijos patenka į aukščiausias pajamas teikiančių profesijų dešimtuką. 2018 m. lapkritį IRT paslaugų srities vadovų pajamos prieš mokesčius siekė 2228 eurus, programinės įrangos kūrėjų – 2069 eurus, o taikomųjų programų kūrėjų – 1867 eurus.
Dar 2018 m. atlikta IRT sektoriaus darbdavių apklausa atskleidė, kad trejų metų perspektyvoje Lietuvoje trūks apie 13 tūkst. IRT specialistų. Tikimasi, kad spręsti šį iššūkį padės augantis merginų susidomėjimas IRT. Per šešerius metus į šios krypties studijas priimtų abiturienčių skaičius ūgtelėjo 55 proc. Skaičiuojama, kad Lietuvoje informacinių technologijų srityje dirba 25 proc. moterų.
IT studentai karjeros galimybes atranda anksti
Darbo rinkoje stebima situacija ir galimybė anksti įsilieti į darbo rinką iš dalies nulemia ir jaunuolių apsisprendimą rinktis IT studijas. Asociacijai INFOBALT ir užsienio investicijų plėtros agentūrai „Investuok Lietuvoje“ apklausus daugiau nei 400 IT specialybes šešiose aukštosiose mokyklose studijuojančių jaunuolių, matyti, kad 53 proc. jų šias studijas pasirinko dėl profesinio intereso, pomėgio ar aukštų pasiekimų bendrajame ugdyme, o 26 proc. – dėl geresnių perspektyvų darbo rinkoje.
„Tokie rezultatai patvirtina, kad jaunuoliai anksti pradeda domėtis situacija darbo rinkoje ir karjeros galimybėmis, kurias jiems suteiktų išsilavinimas vienoje ar kitoje srityje. Kartu jie siekia nagrinėti tai, kas jiems yra visapusiškai įdomu, suteikia galimybę gilintis į naujausias technologijas, tendencijas ir prisidėti kuriant realų pokytį. Tai – Z kartos atstovai, daugelis jų savo gyvenimo neįsivaizduoja be technologijų, tad šios tampa ir reikšminga profesinio gyvenimo dalimi“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT direktorius.
Jis pastebi, kad IRT studijas pasirinkę jaunuoliai karjeros kelią pradeda palyginti anksti: 43 proc. apklaustųjų šiuo metu dirba pagal darbo sutartį arba individualios veiklos pagrindu. Beveik pusę dirbančiųjų ieškoti darbo paskatino papildomų pajamų poreikis, o trečdalį noras įgyti praktinių įgūdžių. 42 proc. dirbančių studentų dirbti pradėjo dar pirmame kurse. Jaunuoliai įvardijo, kad renkantis darbdavį jiems itin svarbu tiek galimybės tobulėti, tiek ir siūlomo atlyginimo dydis.
Savo ruožtu Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius pažymi, kad IRT žinios ir įgūdžiai tampa vis svarbesni ne tik šios srities atstovams, bet ir kur kas platesniam profesionalų ratui: „Matome poreikį naujam požiūriui į IRT kompetencijas – jas vystyti reikėtų visose šalies aukštosiose mokyklose. Keičiantis tiek Lietuvos, tiek ir užsienio kapitalo verslo įmonėse vykstantiems procesams, stiprėjant skaitmeninės ekonomikos tendencijoms, iš įvairių sričių specialistų bus vis dažniau tikimasi, kad jie savo darbe pasitelks ir pasiūlys duomenų analizės, automatizacijos ir robotizacijos sprendimus.“
IT populiarumą nulemia ir specialistų poreikis, ir darbo dinamika
Lietuvoje veikiančios IT kompanijos pozityviai vertina faktą, jog didelė dalis jaunų talentų renkasi studijas ir karjerą IT. Tai, pasak jų atstovų, nulemia tiek augantis šios srities specialistų poreikis, tiek ir darbo specifika bei dinamika. Siekiant sėkmingai pasiruošti, o vėliau tęsti karjerą IT svarbu nusiteikti, kad reikės nuolat domėtis naujovėmis ir siekti tobulėti.
„Augantis jaunų talentų susidomėjimas IT yra akivaizdus. Tačiau kartu pastebime ir kitą pozityvią tendenciją – šio sektoriaus suteikiamomis galimybėmis vis aktyviau domisi ne tik mokyklas baigiantys jaunuoliai ar universitetų studentai, bet ir solidžią patirtį kitose srityse sukaupę ir persikvalifikuoti norintys specialistai. Šį pokytį didžiąja dalimi nulemia tai, jog darbas IT sektoriuje suteikia galimybių prisidėti prie globalių ir iš tiesų reikšmingų užduočių. Pavyzdžiui, biure Vilniuje dirbantis specialistas kartu su komanda gali vystyti tarptautinius projektus, kurių rezultatus pajus 100 mln. žmonių visame pasaulyje“, – sako Mindaugas Taraila, tarptautinės IT kompanijos „Nortal“ vadovas Lietuvoje.
Jam antrina Miglė Petkevičiūtė, „Tieto Lietuva“ personalo specialistė, pažyminti, kad darbas IT sektoriuje išskirtinis ir savo dinamika. Naujovės technologijų srityje atsiranda praktiškai kasdien, todėl tiek jauni, tiek ir patyrę specialistai visuomet yra įpareigoti nesustoti tobulėti – reikia nuolatos sekti naujienas, susipažinti su vykstančiais pokyčiais ir sugebėti prie jų prisitaikyti ir padėti tai padaryti kitiems. Būtent taip IT profesionalai, modernizuodami ir skaitmenizuodami kompanijų vykdomus procesus, gali eiti priekyje inovacijų, naujų sprendimų ir taip kurti pridėtinę vertę visai visuomenei.
Tokia darbo specifika – poreikis gilintis į naujoves, skirtinguose sektoriuose ir kompanijose vykstančius procesus, darbas komandoje – leidžia talentams tobulinti ir profesinius įgūdžius, ir vadinamąsias minkštąsias kompetencijas. „Žinoma, jauni ir patyrę specialistai, nors ir dirbdami vienoje komandoje, turi skirtingus profesinius poreikius. Patyrusiems specialistams svarbu įdomūs projektai, iššūkiai, naujausios technologijos. Savo ruožtu pradedantieji programuotojai tikisi, kad turės iš ko mokytis, jiems ypač svarbi įmonės kultūra ir komandos mikroklimatas. Šiuolaikinės IT kompanijos turi savyje suderinti visus šiuos elementus, kad galėtų patenkinti skirtingas pozicijas užimančių darbuotojų lūkesčius ir leistų jiems augti toliau“, – sako Darius Dužinskas, „Baltic Amadeus“ Personalo ir marketingo vadovas.
