Šiek tiek keista, kad Kinijos – su krikščioniška kultūra nedaug susijusios valstybės – įmonė „Huawei“ savo gelbėjimosi plano pagrindinį komponentą pavadino Arka – panašu, pagal biblinį laivą, kuriuo Nojus gelbėjo savo šeimą ir pasaulio gyvūnus nuo viską pražudžiusio tvano. Bet faktas lieka faktu: „Huawei“ Europoje registravo savo operacinės sistemos versijos pavadinimą.
Šiek tiek keista, kad Kinijos – su krikščioniška kultūra nedaug susijusios valstybės – įmonė „Huawei“ savo gelbėjimosi plano pagrindinį komponentą pavadino Arka – panašu, pagal biblinį laivą, kuriuo Nojus gelbėjo savo šeimą ir pasaulio gyvūnus nuo viską pražudžiusio tvano. Bet faktas lieka faktu: „Huawei“ Europoje registravo savo operacinės sistemos versijos pavadinimą.
Apie tai, kad Kinijos įmonė savo operacinę sistemą, kuri taps išmaniųjų telefonų verslo „Plano B“ pagrindu, jau turi, buvo žinoma ir praėjusią savaitę.
O dabar leidinys „Android Police“ paskelbė, kad Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės biure registruotas ir šios sistemos pavadinimas – „Ark OS“.
Tiesa, yra galimybė, kad „Huawei“ Arka plukdys ne išmaniuosius telefonus ir bus ne „Android“ pakaitalas. Dėl įtraukimo į juoduosius įmonių sąrašus „Huawei“ neturės galimybės bendradarbiauti ir su „Microsoft“, todėl į savo nešiojamuosius kompiuterius negalės diegti „Windows“ operacinės sistemos. Bet kuriuo atveju, bent dalį įmonės verslo kinai saugos tokiu būdu.
Gelbėjimosi plano prireikė dėl JAV sankcijų
Priminsime, kad „Huawei“ sunkumai prasidėjo po to, kai JAV Komercijos departamentas įtraukė Kinijos įmonę į „juodąjį sąrašą“, kuris JAV vadinamas „Entity list“. Su šiame sąraše esančiomis bendrovėmis JAV kompanijos negali palaikyti verslo santykių be atskiro JAV vyriausybės leidimo. Iškart po to „Google“ paskelbė, kad laikysis visų savo šalies vyriausybės nurodymų, jų pavyzdžiui pasekė „Qualcomm“, „Micron“, „Broadcom“ ir kitos JAV įmonės, tačiau pavymui sekė ir ne JAV kompanijos, kurių technologijų didelė dalis buvo sukurta būtent JAV teritorijoje: britų ARM, Japonijos „Panasonic“ ir panašiai. Tokiu būdu „Huawei“ prarado itin svarbią techninių komponentų gamintojų paramą.
Prieš „Huawei“ užsitrenkė ir svarbių technologijų asociacijų – „Wifi Alliance“, „Bluetooth SIG“, „SD Association“ – durys, taip iškeliant grėsmę, kad Kinijos įmonės gaminiai liks be svarbiausių fizinių ir belaidžių jungčių, be atminties kortelių technologijų palaikymo.
Visi šie pareiškimai sukėlė grėsmę ne tik pačiai regimiausiai „Huawei“ verslo daliai – išmaniųjų telefonų padaliniui – bet ir nešiojamųjų kompiuterių, ir pagrindiniam mobiliųjų tinklų infrastruktūros padaliniui.
Nuleido garą
Gniaužtai šiek tiek atsileido po to, kai sprendimų priėmėjams JAV buvo išaiškinta, kad „Huawei“ iš JAV įmonių praėjusiais metais įsigijo komponentų ir įrangos už 11 mlrd. JAV dolerių. Iš esmės tai reiškia, kad praradus tokį klientą amerikiečiai prarastų ir dešimtis tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų. Galimai dėl to nuspręsta visas įtraukimo į juodąjį sąrašą sąlygas griežtai taikyti tik po 90 dienų.
Geros naujienos „Huawei“ tuo nesibaigė: pastarosiomis dienomis išaiškėjo, kad ir USB, ir „Wifi“, ir SD asociacijos sugrąžina „Huawei“ į savo narių sąrašą. Nė vienos iš šių asociacijų atstovai nekomentavo sprendimo Kinijos įmonę šalinti iš narių sąrašo ar priimti atgal.
Pėstininkas tarptautinėse verslo derybose
Pagal JAV prezidento komunikaciją susidaro įspūdis, kad „Huawei“ tokioje nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė toli gražu ne dėl kibernetinio saugumo. Taip, tiesa, jog neigiami signalai „Huawei“ kryptimi iš JAV sklido jau nuo 2013 metų, kad JAV valstybės institucijoms draudžiama naudoti šio gamintojo įrangą, didieji ryšio operatoriai negali statyti savo tinklų „Huawei“ įrangos pagrindu, o paprasti vartotojai JAV neturi galimybės įsigyti „Huawei“ telefonų ryšio operatorių salonuose ar didžiosiose elektronikos prekių parduotuvėse. Tačiau ši pozicija iki šiol nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais, kad iš Kinijos importuojama įranga yra naudojama šnipinėjimui. Veikiau – įtarimais, kad į telefonus ir bazines stotis galima būtų atsiųsti programinius naujinius, kurie šią įrangą paverstu arba bevertėmis plytomis, taip sutrikdant ryšius, arba šnipinėjimo priemonėmis.
Tačiau įtraukimo į juodąjį sąrašą laikas – kuomet daugkartiniai amerikiečių bandymai susitarti su Kinija dėl naujų prekybos sąlygų žlugo ir kuomet stipriausia amerikiečių spaudimo priemonė buvo muitų didinimas – rodo, kad kirtis vienai iš stipriausių Kinijos įmonių buvo ne „tiesiog sutapimas“ ir ne „dėl susirūpinimo JAV kibernetiniu saugumu“.
Tą patvirtino pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas, prieš savaitę žiniasklaidai pareiškęs, kad „Huawei“ yra kažkas labai pavojingo žvelgiant iš saugumo pusės, tačiau įmanoma, kad ši įmonė kokiu nors pavidalu būtų įtraukta į kokį nors prekybinį susitarimą su Kinija.
