Dirbtinis intelektas šiuo metu visuomenėje vis dar kelia daug klausimų. Viena vertus, tai yra technologija kur kasdien visa dažniau pasitelkiama įvairiausiems verslo ir pramonės procesams optimizuoti, pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, rasti geresnius sprendimus įvairiausioms problemoms. Tačiau plačioji visuomenės dalis, kurie kartais patys to nežinodami, jau yra technologijos vartotojai, dar žvelgia į šią naujovę su doze atsargumo. 
Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu visuomenėje vis dar kelia daug klausimų. Viena vertus, tai yra technologija kur kasdien visa dažniau pasitelkiama įvairiausiems verslo ir pramonės procesams optimizuoti, pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, rasti geresnius sprendimus įvairiausioms problemoms. Tačiau plačioji visuomenės dalis, kurie kartais patys to nežinodami, jau yra DI technologijos vartotojai, dar žvelgia į šią naujovę su doze atsargumo.
Foto aut. Mantas Bartaševičius
Kadangi DI vis dažniau skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą, viešasis sektorius negali likti nuošalyje. Sprendimų priėmėjai privalo imtis veiksmų, kad technologijos naudojimas būtų reglamentuotas, nepažeistų žmogaus teisių, bet kartu turėtų galimybes harmoningai plėtrai.
„DI technologijos sprendimus sutinkame savo kasdienybėje jau šiandien. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pradedant nuo naujausių sveikatos tyrimų, pokalbių su globalių kompanijų skambučių centrų ar skrydžių paieškos sistemų. Kviečiu nesigąsdinti vykstančios pažangos. Atvirkščiai, turėtume ieškoti galimybių, kaip kuo geriau visiems piliečiams išnaudoti potencialą, kuris slypi šioje technologijoje“, – sako europarlamentaras Antanas Guoga, kuris buvo vienu iš šešėlinių ES strategijos DI ir robotikos srityje pranešėjų net dviejuose Europos Parlamento (EP) komitetuose.
Jo teigimu, verslai daug sparčiau pradeda spausti naudą iš tokių naujovių, kaip DI. Bet viešasis sektorius taip pat neturėtų atsilikti, nes svarbu tiek ir išnaudoti galimybes, tiek ir rasti racionalaus reguliavimo kelius.
Skaitmeninių technologijų entuziasto A. Guogos iniciatyva, balandžio 3 d., EP Briuselyje vyko diskusija „DI. Pagaminta Europoje: vyriausybių strategijos ir iššūkiai verslui“. Renginyje, kurio tikslas buvo išdiskutuoti, ką reikia padaryti, kad Europa padidintų savo konkurencingumą DI ir robotikos srityje, dalyvavo aukšto lygio pranešėjai iš Europos Komisijos (EK), nacionalinių vyriausybių - Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, taip pat technologijų kompanijų, kuriančių globalius DI ir robotikos projektus - „Google“, „IBM“, „Splunk“, „Microsoft“.
Europos Sąjunga ruošiasi iššūkiams
Europos Sąjunga (ES) šiuo metu negali pasigirti dideliais pasiekimais DI srityje. Čia mus gerokai lenkia Azija ir JAV. Jos turi 3 - 4 kartus daugiau investicijų į DI nei Europa. Tačiau aukščiausiu lygiu vyrauja supratimas, kad negalima palikti šios technologijos savaiminei raidai, reikia padėti investicijomis, žmogiškuoju kapitalu, palankiu reglamentavimu. „Būtent šiuos klausimus analizuoja Išsami ES strategija DI ir robotikos industrijai. Kodėl tai taip svarbu? Todėl, kad ši sritis neginčijamai vystysis ir turės įtaką daugeliui sektorių. Verslas, pramonė, viešasis sektorius, net sveikatos apsauga ar žemės ūkis – visos šios sritys anksčiau ar vėliau turės sprendimų, kuriuose vyraus DI“, – sakė Carl Christian Buhr, Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisarės kabineto vadovo pavaduotojas.
ES strategijoje yra numatytos trys esminės kryptys: investicijų bei finansavimo didinimas, dėmesys skaitmeninių įgūdžių ugdymui, pilnam teisinių ir etinių taisyklių sukūrimui DI ir robotikos srityje. „Mums labai svarbu, kad taisyklės garantuotų technologijos naudojimo saugumą, bet kartu nevaržytų DI plėtros galimybių. Čia svarbu kibernetinis saugumas, duomenų apsauga, sprendimų priėmimas“, – sakė C. C. Buhr.
Lietuva – sektinas pavyzdys
EK generalinio direktorato DG Connect ekspertas DI srityje Eric Badiqué teigė, kad Europa šiandien, nepaisant Azijos ir Amerikos spurto, taip pat turi kuo pasigirti DI srityje. Pavyzdžiui, europiečiai turi itin geras pozicijas sveikatos apsaugos sistemoje, mobilumo (e-automobilių) srityje. „Tačiau kur mums labiausiai reikia pasitempti – tai inovacijų ir konkurencingumo strategijos. Šiose srityse mums reikia daugiau investicijų, reikia vieningos strategijos Europoje. Yra keletą pirmaujančių šalių Europoje, pavyzdžiui, Lietuva, matome ir kitas valstybes nares aktyviai įsijungiančias į strategijų kūrimą. Tad tik apjungę jėgas, sutelkdami daugiau investicijų galime kurti realius pokyčius“, – teigė E. Badiqué.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos, vienos pirmųjų ES valstybių, pristačiusių DI strategiją, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, sakė, kad nepriklausomai nuo to, kiek politikai išmano apie DI, ši technologija yra neišvengiama, todėl reikia pradėti veikti šioje srityje. „Šiandien paraleliai turime kelti sau du uždavinius. Pirma, turime siekti, kad politikos formuotojai suprastų, kaip DI veikia ir kokius iššūkius kelia ši technologija. Antra, privalome šviesti visuomenę, kokias galimybes suteikia DI technologija ir kokius gyvenimą keičiančius sprendimus ji atneša“, – sakė Ministras. Jo teigimu, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui bei visuotiniam DI grįstų sprendimų paplitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad yra trys esminiai šios temos aspektai: prieiga prie atvirų duomenų, DI universitetinių programų kūrimas bei viešojo sektoriaus investicijos į DI projektus.
