Kol Estija į savo šalį traukia į informacines technologijas investuojančias bendroves bei giriasi pasauliniais laimėjimais, Lietuvoje šios srities inovacijų beveik nesukuriama. Estijoje gyvena kone 3 kartus mažiau gyventojų nei Lietuvoje, tačiau į aukštąsias technologijas investuojančios užsienio įmonės plėtrą Baltijos regione pradeda būtent nuo šiaurinės Baltijos valstybės. 
Kol Estija į savo šalį traukia į informacines technologijas investuojančias bendroves bei giriasi pasauliniais laimėjimais, Lietuvoje šios srities inovacijų beveik nesukuriama. Estijoje gyvena kone 3 kartus mažiau gyventojų nei Lietuvoje, tačiau į aukštąsias technologijas investuojančios užsienio įmonės plėtrą Baltijos regione pradeda būtent nuo šiaurinės Baltijos valstybės.
Jau dabar Estijoje veikia kelios didelės informacinių technologijų (IT) įmonės, kuriančios didelės pridėtinės vertės produktus, o šalies IT specialistai yra sukūrę visame pasaulyje garsių sprendinių.
IT verslo ekspertai pabrėžia, kad Lietuva šiuo požiūriu nuo Estijos beviltiškai atsilieka. Pavyzdžiui, skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje nėra modernios elektronikos pramonės, o mūsų šalies švietimo sistemos spragos neskatina IT sektoriaus plėtros.
Žinomi visame pasaulyje
Apie Estijos atradimus IT srityje byloja ir konkretūs pavyzdžiai. Antai programuotojas Jaanas Tallinnas sukūrė tokias visame pasaulyje žinomas kompiuterių programas kaip „KaZaa“ ir „Skype“.
Tiesa, šios nemokamos pokalbių internete programos savininkai (beje, ne estai) „Skype“ bendrovę užpernai pardavė JAV interneto verslo galiūnei „eBay“ už 2,6 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto vienas iš pagrindinių „Skype“ plėtros padalinių toliau veikia Taline. „Skype“ biure Taline turėtų būti apie 350 darbuotojų. Kadangi savo šalies darbo jėgos ištekliai jau išsekę, „Skype“ iš užsienio firmų sugebėjo atvilioti į šalį 50 aukštos kvalifikacijos specialistų, jiems moka dideles algas.
Kitas pavyzdys – antrame pagal dydį Estijos mieste Tartu veikia ir interneto žaidimų programinės įrangos kūrėja „Playtech“. Ji registruota Britų Virdžinijos salose, tačiau per 200 techninių darbuotojų ir programuotojų dirba Tartu. Šios įmonės kuriama įranga pasaulyje naudojasi per 40 paslaugų teikėjų ir per 100 interneto žaidimų kūrėjų naudojasi „Playtech“ sukurta platforma.
LŽ žiniomis, „Skype“ vadovai praėjusią vasarą lankėsi Lietuvoje, jiems buvo organizuota tik keletas susitikimų su mokslo ir verslo įstaigomis. Tačiau Lietuvoje tuo metu neatsirado nė vieno kompetetingo specialisto, galinčio tinkamai nušviesti situaciją Lietuvos IT ūkyje, todėl ne ką pešę „Skype“ vadovai patraukė Estijos link.
Tik nykštukai
LŽ kalbinti ekspertai sako, kad Lietuvoje programuotojai paprastai kuria mažas verslo valdymo sistemas, skirtas vietos rinkai. Atsižvelgiant į Skandinavijos patirtį, tokios įmonės turėtų konsoliduotis, o jei to nedarys, ilgainiui visai išnyks iš rinkos.
„SEB Vilfima“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Tomo Andriuškevičiaus teigimu, Lietuvos informacinių sistemų kūrimo rinka iki šiol išlieka labai fragmentiška, nėra aiškiai dominuojančių ar įspūdingo dydžio bendrovių. Nemažai bendrovių veikia „vieno kliento“ principu.
„Lietuviškų apskaitos ir kitų verslo valdymo programų kūrėjų plėtrą riboja vietos specializacija, kai didelių užsienio firmų produktai tampa vis labiau unifikuoti, lengvai pritaikomi vietos specifikai.
Ilgainiui vieninteliu lokalių produktų pranašumu lieka mažesnė kaina, tačiau sparčiai didėjant IT specialistų darbo užmokesčiui ir kitoms sąnaudoms, tai yra nykstantis privalumas“, – aiškina Andriuškevičius.
Trūksta inovacijų
Be to, ekspertai pastebi, kad Lietuvoje kol kas nėra IT pramonės – mūsų įmonės tik teikia IT paslaugas. Jos plečiasi užsienyje, įsigydamos tų šalių IT bendroves, kad perimtų jų klientus.
Žinių ekonomikos ekspertas Džiugas Juknys pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pernelyg buvo aukštinamas IT sektorius, kuriame iš principo nėra sukuriama inovatyvių produktų, dominančių pasaulį. Anot jo, šalies ateitis būtų moderni elektronikos pramonė, o ne „Ekrano“ ar „Vilniaus Vingio“ tipo įmonės.
„Atgavę nepriklausomybę estai ėjo eksperimentiniu keliu, Latvijoje įsitvirtino užsienio kapitalo bendrovės, o Lietuva pasirinko IT paslaugų teikimo sritį, pamiršdama mokslą ir inovacijas“, – Baltijos šalių skirtumus aiškina Juknys.
Jis mano, kad kita Lietuvos atsilikimo priežastis – sustabarėjusios švietimo ir sveikatos apsaugos sritys. „Veikiausiai valstybės deklaruojami prioritetai prasilenkia su realybėje vykstančiais procesais“, – piktinasi Juknys. Anot jo, universitetų gausa visai nerodo mokslo kokybės, nes profesoriai priversti dėstyti trijuose universitetuose, paprasčiausiai norėdami daugiau užsidirbti.
„Apie kokias inovacijas galima kalbėti, kai kiekvienas suka galvą, kaip patenkinti savo būtiniausius poreikius. Šalyje blogas mokslo vadybos modelis, o ES pinigai prateka pro senąsias vandentiekio sistemas, todėl mokslas neprogresuoja ir neskatina ekonominio proveržio“, – įsitikinęs Juknys.
