Spartus startuolių skaičiaus Lietuvoje augimo tempas nuteikia pozityviai, turint omenyje tai, kad dar visai neseniai tokio žodžio kaip „startuolis“ net nebuvo. Šiandien jau galime džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur.
Remiantis naujausiais organizacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 metais startuolių skaičius Lietuvoje išsaugo 58 %. Šiuo metu šalyje aktyvią veiklą vykdo daugiau negu 500 jaunų, itin didelį augimo potencialą turinčių įmonių. Spartus augimo tempas nuteikia pozityviai, turint omenyje tai, kad dar visai neseniai tokio žodžio kaip „startuolis“ net nebuvo. Šiandien jau galime džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Suomija – viena iš labiausiai pažengusių valstybių Europoje, kuri pasižymi išvystyta ir tarptautiniu mastu įvertinta startuolių ekosistema.
Ši šalis gali pasigirti dešimtimis tarptautinio dėmesio ir milijoninių investicijų susilaukusiais startuoliais. Crunchbase.com duomenimis, 311 Suomijos įmonių yra sulaukusios investicijų, kurių bendra suma siekia bent 1 milijoną JAV dolerių. Tarp jų verta išskirti „vienaragio“ statusą įgijusius ir vienais iš pasaulinės kompiuterinių žaidimų rinkos lyderių esančius startuolius „Supercell“ bei „Rovio“. Taip pat pastaraisiais metais didelio dėmesio susilaukia Suomijos giliųjų technologijų įmonės, iš kurių galima išskirti „Iceye“ (komerciniai satelitai), „Blok“ (dirbtinis intelektas), „Varjo“ (virtuali realybė).
Tuo tarpu Lietuvoje nuo 2010-ųjų užsienio šalių investuotojus pritraukti sugebėjo vos kelios dešimtys startuolių. Ryškiausiais sėkmės pavyzdžiais galime laikyti drabužių mainų ir prekybos platformą „Vinted“, iš viso pritraukusią 105 milijonus eurų investicijų, skaitmeninę pinigų pervedimų platformą „TransferGo“, gavusią 36 milijonus eurų, ir viešojo transporto programėlę „Trafi“ (12,3 milijonų eurų). „Be abejo, „Vinted“ ar „Trafi“ susilaukė ypač daug dėmesio ir pagyrų. Lietuva tikrai atrodo geriau už daugybę Rytų Europos šalių, tačiau to neturėtų būti gana. Mes turime lygiuotis į skandinavus, britus ar galų gale estus“, – savo nuomonę išsakė Audrius Milukas, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ vadovas.
Tiesa, sakyti, kad Lietuva visiškai netobulėja, tikrai negalima. Prie mūsų šalies startuolių ekosistemos augimo smarkiai prisidėjo 2006-2013 metais realizuotos struktūrinės investicijos. Per šį laikotarpį buvo investuota 411 milijonų eurų į mokslinės infrastruktūros gerinimą ir technologinių slėnių kūrimą. 2014-2020 metais šiems tikslams numatyta skirti 679 milijonus eurų.
Lyginant su Europos startuolių ekosistemos šalimis-lyderėmis, minėtos sumos yra santykinai mažos. Suomijos statistikos departamento duomenimis, Suomijos valstybė 2017-aisiais šiam tikslui išleido 2,16 milijardus eurų. Pabrėždamas tai, kad kokybiška infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių aspektų startuolių kūrimuisi, William Cardwell, „Open Circle Capital“ partneris ir ilgametis Suomijos startuolių ekosistemos dalyvis-ekspertas, teigia, kad „Suomijoje investuoti į mokslinę infrastruktūrą raginamas ir privatus sektorius, todėl bendrai surenkama suma kasmet yra gerokai didesnė – 2017-aisiais ji siekė apie 6,26 milijardus eurų“.
Lietuvai teko atlikti ir nemažai teisinės erdvės patobulinimų. 2016-2017 metais buvo pristatytos reformos, kurios padidino skaidrumą ir supaprastino mokesčių mokėjimo procesą. „Vilniaus Tech park“ duomenimis, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo proceso paprastumą šiuo metu yra tarp 10 pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje.
Tuo pačiu laikotarpiu buvo pristatyta ir programa „Startuolio viza“, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistema pasipildė talentais iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JAV. Tačiau startuoliai bei rizikos kapitalo investuotojai iš valdžios vis dar negauna beveik jokių mokestinių lengvatų. A. Miluko manymu, Jungtinės Karalystės mokesčių lengvatų į startuolius investuojantiems verslo angelams sistemos pritaikymas būtų itin naudingas Lietuvai.
2012 metais siekdama paskatinti verslo angelus investuoti į ankstyvosios stadijos startuolius ir tokiu būdu padidinti jų galimybes įsitvirtinti rinkoje, Jungtines Karalystės valdžia pritaikė 50 % pajamų mokesčio lengvatą, taikomą nuo visų programos reikalavimus atitinkančių investicijų, kurios buvo atliktos per metinį mokestinį laikotarpį, sumos. Taip pat buvo pristatyta 50 % pelno mokesčio lengvata, taikoma nuo visų investicijų sugeneruoto pelno sumos, kuomet realizuotas kapitalo prieaugis yra panaudojamas investicijoms į ankstyvos stadijos startuolius atlikti. Jungtinėje Karalystėje verslo angelai taip pat yra atleidžiami nuo pelno mokesčio, jeigu investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius yra sėkmingai realizuojamos ne ankščiau negu po trijų metų nuo pirminės investicijos atlikimo. Jungtinės Karalystės verslo angelų asociacija įvardino šią valstybės iniciatyvą, kaip vieną kertinių priežasčių, nulėmusių tai, kad nuo 2012 metų rizikos kapitalo investicijos į Jungtinės Karalystės įmones augo daugiau kaip 7 kartus.
W. Cardwell teigimu, mokestinės lengvatos verslo angelams Suomijoje buvo pristatytos 2013-aisiais, tačiau gan greitai jos buvo sustabdytos. Nepaisant to, Suomijoje egzistuoja kitos iniciatyvos, nuolatos skatinančios tarptautinę šios šalies startuolių plėtrą. Viena iš jų yra valstybinių organizacijų suteikiamos žemesnių negu rinkos normos palūkanų paskolos. Suomijos kompanijos, kurios sparčiai auga, tampa tarptautinėmis ir investuoja į mokslo plėtrą, turi galimybę gauti paskolą iki 1 milijono eurų per metus iš „Business Finland“, „Finnvera“, „Elykeskus“ ir kitų šalies verslo plėtrą skatinančių organizacijų. Panašus finansavimo modelis galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje.
Remiantis tarptautinės konkurencingumo ataskaitos 2017-2018 duomenis, Suomija užima antrąją vietą pasaulyje pagal rizikos kapitalo prieinamumą. Atitinkamai Suomijos rizikos kapitalo asociacijos „Paaomasijoittajat“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų Suomijoje į startuolius investuojamų pinigų kiekis padidėjo trigubai. Augo ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus investicijų skaičius: stabiliai didėjo verslo angelų skiriamų investicijų suma, sparčiai kilo susidomėjimas alternatyviąją vertybinių popierių rinka „Nasdaq First North“ – naudojantis šia priemone 2017 metais buvo investuota daugiau kaip 100 milijonų eurų į startuolius Suomijoje.
Lietuvoje situacija yra kiek sudėtingesnė. Technologijų startuoliai Lietuvoje gauna mažiausiai investicijų tarp visų Baltijos šalių. Pagal Tech.eu tyrimo duomenis, 2014-2017 metais Lietuvoje vienam žmogui teko vos 33 į technologijų startuolius investuoti eurai. Estijoje vienam žmogui teko net 217 eurų, Suomijoje – 182 eurai, Latvijoje – 50 eurų.
„Pažengę startuoliai, tokie kaip kaip „Trafi“, „TransferGo“ ar „Vinted“, sugeba pritraukti užsienio rizikos kapitalo investicijas tolimesnei plėtrai vykdyti, tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams gauti pirmąsias investicijas dėl ribotų vietinių rizikos kapitalo išteklių bei natūraliai kylančios didžiulės konkurencijos yra daug sudėtingiau. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl šiuo metu galime pasigirti tik pavienėmis skirtingų industrijų atstovų sėkmės istorijomis“, – pridėjo A. Milukas.
Remiantis Tech.eu pateikiamais 2014-2017 metų duomenimis, didžiausias investicijas Lietuvoje pritraukė mados industrija. To priežastis – „Vinted“ gautos investicijos. Transporto rinka su „Trafi“ priešakyje yra sulaukusi 12 milijonų eurų investicijų. Trečioje vietoje Lietuvoje yra medicinos rinkoje dirbantys startuoliai, iš viso surinkę 11 milijonų eurų, didžiausią investiciją iš jų yra gavęs „Vittamed“ – 9 milijonus eurų. Išskirti reikėtų ir fintech kategoriją, kadangi joje yra net keli puikiai žinomi startuoliai, tokie kaip „TransferGo“ ar „Worapay“. Ši industrija Lietuvoje per 2014-2017 metų laikotarpį sulaukė 7 investicijų.
Suomijoje startuolių yra pastebimai daugiau, todėl galutinė statistika nėra nusveriama vieno startuolio, kaip tai nutiko Lietuvoje. Remiantis „Paaomasijoittajat“ duomenimis, 2017 metais Suomijoje daugiau kaip 55% investicijų gavo įvairūs komunikacijos, kompiuterijos ir elektronikos startuoliai, o sveikatos, verslo ir aplinkos sektorių dalis siekė 10-15 % .
Turint omenyje tai, kokia jauna yra Lietuva, mūsų šaliai sekasi puikiai. Startuolių skaičius šalyje kasmet sparčiai auga (tikimasi, kad jis padvigubės per ateinančius 3 metus). Jau turime kelis tarptautinėje erdvėje ryškiai atpažįstamus bei užsienio investuotojų pasitikėjimo užsitarnavusius startuolius ir esame atlikę pirmuosius žingsnius, gerinant teisinę aplinką. Bet tobulėti mums dar tikrai yra kur. W. Cardwell, kaip pagrindines Suomijos sėkmės priežastis, išskyrė šalies startuolių vieningumą, nuolatines investicijas į infrastruktūros gerinimą, dotacijų, lengvatų bei privataus rizikos kapitalo prieinamumą, „FiBAN“ verslo angelų tinklą ir universitetų nuolatinį bendradarbiavimą su startuoliais – pagal pastarąjį aspektą Suomija pirmauja visame pasaulyje.
„Ne veltui ši šalis pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo (pagal BVP) visoje Europoje ir ne šiaip sau pradedantiems verslams Helsinkis yra antras geriausias miestas pasaulyje. Lietuva turėtų apsvarstyti paskolų su subsidijuojamomis palūkanomis pritaikymą startuoliams, daugiau investuoti ir prisidėti prie „Lithuanian business angels network“ („LitBAN“) verslo angelų tinklo tolimesnio vystymo. Taip pat būtų naudinga pristatyti mokesčių lengvatas ankstyvosios stadijos startuoliams ir rizikos kapitalo investuotojams. Suomija mums – puikus pavyzdys. Pirmus žingsnius Lietuvoje jau esame padarę, tačiau labai svarbu ir toliau eiti teisinga kryptimi“, – Lietuvos startuolių situaciją apibendrino A. Milukas.
