272 mln. Eur – tiek lėšų paskirstyta Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui per 3-us metus, įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją. Nuo 2014 m. ši koncepcija įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje. 
272 mln. Eur – tiek lėšų paskirstyta Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui per 3-us metus, įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją. Nuo 2014 m. ši koncepcija įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje. Strategija yra unikali tuo, kad investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) plėtrą yra vykdomos kryptingai – finansavimą sutelkiant į regiono stiprybes atspindinčius prioritetus.
Sumanios specializacijos strategija siekiama investicijas koncentruoti į didžiausią augimo potencialą rodančias sritis. Taip tikimasi sulaukti didžiausios investicinės grąžos ES valstybių narių ir visos Europos ekonomikai bei stiprinti Europos regiono konkurencingumą JAV bei Kinijos atžvilgiu.
Peter Berkowitz, , šiuo metu kuruojantis finansinius ir politinius strategijos įgyvendinimo klausimus Europos Komisijoje (EK) teigia, kad strategija jau padarė teigiamą pokytį Europoje. „Sumani specializacija leido pradėti vystyti strateginį požiūrį į inovacijų plėtrą, prioretizuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas bei koncentruoti resursus į kiekvienam regionui aktualiausias sritis. Taip pat matome sumanią specializaciją, kaip galimybę sujungti pagrindinius inovacijų plėtros interesų dalininkus ir įtraukti juos į prioritetinių sričių atrankos procesą, taip skatinant didesnį privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą“, – sako P. Berkovitz, šiuo metu vadovaujantis EK Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (DG REGIO) Sumanaus ir tvaraus augimo padaliniui.
Lėtai, bet įgauna pagreitį
2014 m. Lietuva patvirtino šešias sumanios specializacijos kryptis, kurios apima 20 prioritetų. „Į šių sričių MTEPI buvo nukreipta didžiausia ES investicijų dalis, siekiant paspartinti šių sričių augimo tempą ir taip dar labiau sustiprinti šių sričių indėlį į valstybės ekonomiką. Praėjus pusei programos įgyvendinimo laiko, atliekamas tarpinis strategijos įgyvendinimo vertinimas. Juo siekiama nustatyti, ar investicijos paskatino atsirasti projektams ir ar šie projektai turi ambiciją ateityje atnešti ekonominę grąžą, taip pat stebima, ar vyksta tematinė koncentracija kaip sekasi užmegzti ryšius tarp mokslo ir verslo bei stiprinti mokslinį potencialą“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vadovas (MOSTA) Ramojus Reimeris.
MOSTA atliktas vertinimas atskleidžia, kad sumani specializacija kol kas sunkiai randa kelią Lietuvos ekonomikos transformacijos link. „Praėjus pusei programos įgyvendinimo laiko, manome, kad paskirta vos trečdalis programos lėšų, šiuo metu nei viename prioritete nėra pasiekta net 100 projektų skaičiaus. Tad galima teigti, kad prioritetų absorbcinis potencialas nėra toks didelis kaip tikėjomės“, – sako R. Reimeris.
MOSTA vadovo teigimu, galima išskirti kelias priežastis dėl ko dar negalime pasidžiaugti strategijos rezultatais. „Pirmiausia, svarbu akcentuoti tai, kad nors programa pradėta įgyvendinti 2014 m., tačiau didžioji dauguma finansavimo priemonių pradėtos taikyti gerokai vėliau negu buvo numatyta. Dėl to faktine programos įgyvendinimo pradžia reikėtų laikyti 2016 m. Įvertinus tai, galima teigti, kad programą tik įsibėgėja“, – teigia R. Reimeris.
Tikėtina, kad strategijos investicijų apimtys ir projektų skaičius programos eigoje kis. „Pastebime, kad prioritetinėse srityse mezgasi glaudesni santykiai tarp mokslo ir verslo, gilinamos mokslinės žinios. Taip pat mūsų tyrimai rodo, kad investicijų atsipirkimo laikas prioritetuose skiriasi ir svyruoja tarp 2 ir 6 metų. Todėl tikėtina, kad absoliuti dauguma programoje numatytų produktų ir rezultatų bus sukurta per ateinančius kelerius metus. Ir tik tuomet galėsime įvertinti pirmąjį ir preliminarų sumanios specializacijos poveikį Lietuvos ekonomikai“, – sako R. Reimeris.
Analizė atskleidžia stipriausius prioritetus Lietuvoje
Nors kritinę masę rodančių prioritetų analitikai dar neišskiria, ataskaitoje nurodomi jau dabar didžiausią rezultatyvumą ir potencialą rodantys prioritetai. Didžiausią rezultatyvumą ir potencialą rodo keturi prioritetai: molekulinės technologijos, funkcinės medžiagos, lazerinės technologijos, visuomenės sveikata. Šiose srityse veikia tokios įmonės, kaip UAB ThermoPharma, „Rubedo sistemos“, „LT Biotech“ ir kt., taip pat aktyviai dalyvauja Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gyvybės mokslų centro ir kitų mokslo institucijų mokslininkų komandos.
„Didžiausią rezultatyvumą rodantys prioritetai išsiskiria pritrauktų investicijų apimtimis, didesniu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, stiprėjančiu žmogiškuoju kapitalu, taip pat tarptautiškai svarbiomis mokslinėmis publikacijomis“, – sako R. Reimeris.
Mažiausią potencialą ir rezultatyvumą rodo transporto koridorių ir skaitmeninės statybos prioritetai. Šie prioritetai pritraukia santykinai mažai privačių investicijų, kuria mažiau produktų bei paslaugų prototipų, verslas mažiau bendradarbiauja su mokslu, pastebimas ribotas šių prioritetų dalyvavimas sumanios specializacijos programoje.
„Viena iš pagrindinių sumanios specializacijos naudų kol kas yra ta, kad sugebėjome pradėti nuosekliau formuoti egzistuojančias inovacines iniciatyvas. Finansavimas nebeišbarstomas visiems po truputį, o priešingai – koncentruojamasi į sritis, kur jau esame stiprūs ir kurios turi didžiausias galimybes augti ir ilgainiui transformuoti valstybės ekonomiką, taip didinant mūsų konkurencingumą tarptautiniu mastu. Siekiant kryptingai eiti šia linkme, turėtume ir toliau koncentruoti investicijas į pasirinktus prioritetus, – pažymi R. Reimeris. – Vis dėlto, programos turinys turėtų būti atnaujinamas. Turėtume įtraukti technologijas, kurios pastaraisiais metais tapo aktualios, taip pat valstybė turėtų imtis aktyvesnio fasilitatoriaus vaidmens – ne tik teikti finansinę paramą, tačiau ir padėti susidoroti su biurokratinėmis procedūromis, užmegzti partnerystes bei kitaip skatinti projektų atsiradimą.“
Pasirinktos sumanios specializacijos kryptys padeda generuoti ketvirtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto, 8,2 mlrd. pridėtinės vertės. Didžiausia dalis BVP sukuriama: gamybos procesų ir medžiagų (8,1 proc. BVP) ir transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (4,3 proc. BVP). Taip pat Sumanios specializacijos atitinkančių sektorių įmonės įdarbino 41 proc. visų šalies užimtųjų.
Tarpinis sumanios specializacijos vertinimas atliktas, siekiant įvertinti investicijų į prioritetus naudą. Vertinimą atlieka MOSTA ir LR ūkio ministerija. LR Vyriausybės programoje nurodoma, kad 2018 m. pabaigoje, remiantis tarpiniu vertinimu ir pažangos rezultatais, bus atliekamas sumanios specializacijos krypčių atnaujinimas. Išanalizavus vertinimo rezultatus, bus priimami sprendimai dėl investicijų į atitinkamas kryptis ar naujų tematinių krypčių formulavimo bei rekomendacijų ateities prioritetams.
