Gana ironiška, bet šylantis klimatas ir dėl to sparčiai tirpstantis Arkties ledynas netampa pavojaus signalu – priešingai, JAV prezidentas D. Trumpas duoda startą pirmajai naftos gavybos platformai Arktyje. Praėjusį mėnesį Trumpo administracija patvirtino „Liberty“ projektą, kuriuo siekiama išgauti naftą Boforto jūroje, visai šalia šiaurinės Aliaskos pakrantės.
Gana ironiška, bet šylantis klimatas ir dėl to sparčiai tirpstantis Arkties ledynas netampa pavojaus signalu – priešingai, JAV prezidentas D. Trumpas duoda startą pirmajai naftos gavybos platformai Arktyje.
Praėjusį mėnesį Trumpo administracija patvirtino „Liberty“ projektą, kuriuo siekiama išgauti naftą Boforto jūroje, visai šalia šiaurinės Aliaskos pakrantės.
Toks naftos gręžinys būtų pirmasis toks objektas federaliniuose Arkties regiono vandenyse ir reikšmingas žingsnis po to, kai buvo atšaukti Obamos draudimai dėl iškastinio kuro gavybos šiame regione.
Tačiau norint pasiekti naftą, šio projekto vykdytojai „Hilcorp Energy“ kompanijai reikės pastatyti laikiną salą. Ji bus nutolusi nuo kranto apie 5 mylias (8 kilometrai aut. past.) ir suteiks galimybę atlikti gręžimo darbus seklesniuose vandenyse.
Kaip bebūtų ironiška, bet beveik 4-rių hektarų ploto struktūrai reikalingas nuolatinis jūros ledas, kuris padengia vandens paviršių ir tada nuo pakrantės iki statomo objekto galima nuvežti reikalingą statyboms žvyrą bei betoną. Tačiau ledo trūkumas apsunkino „Hilcorp Energy“ planus kasdien išgauti iki 70 000 barelių naftos, o per dešimt metų – 150 milijonų barelių.
Iš pradžių buvo teigiama, kad šios statybos užtruks metus laiko, bet dėl plono ledo tenka persvarstyti šiuos planus. „Norint saugiai pervežti žvyrą į Arkties vandenis reikia, kad ledas būtų pakankamo storio, – sakė „BOEM“ atstovas spaudai. – Per pastaruosius keletą metų šis ledo storis susiformuoja tik pačio sezono pabaigoje.“
Dabar „Hilcorp Energy“ teigia, kad esant tokioms sąlygoms jiems reikės dar vienerių metų, kol pabaigs salos statybas. Naftos gavybos darbus planuojama pradėti 2020-aisiais.
Visiems yra žinoma, kad klimato kaita, kylanti dėl iškastinio kuro deginimo, sukelia planetos šilimą, o Arkties regionas šyla du kartus greičiau, lyginant su pasauliniu vidurkiu. Šiais metais Arkties regione buvo užfiksuota pati šilčiausia žiema ir mokslininkai su vietiniais gyventojais stebėjo neįprastai vėlyvą Arkties vandenyno užšalimą.
Arktyje yra ledo, kuris būna nuolatos ir tokio, kuris susiformuoja, kintant metų laikams. Būtent šiuo ledu „Hilcorp Energy“ ir siekia pasinaudoti. Tačiau bus gana sunku tą padaryti, kadangi NASA šiais metais užfiksavo vieną mažiausią metinį ledo plotą, o bendras Arkties ledo plotas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 13 proc.
„Keletas tyrimų parodė, kad sezoninis ledas formuojasi vėliau ir kiekvienais metais jis vis greičiau suskyla“, – sakė Aliaskos universiteto geofizikos profesorius Andy Mahoney. Jis taip pat teigė, kad tokioms kompanijoms, kaip „Hilcorp Energy“, kurioms reikia ledo, kad pastatytų gręžimo platformas, susiduria su „dideliais iššūkiais, nes ledo formavimosi sezonas trumpėja“. Taip pat ne į naudą yra ir amžinojo įšalo nykimas, dėl ko prasideda pakrančių erozija ir tai taip pat trukdo projektų įgyvendinimui.
Trumpo administracija atvėrė duris beveik į visus federalinius vandenis, įskaitant Arktį. Leidžiama išgauti naftą bei dujas ir taip įgyvendinti prezidento vadinamą „JAV energetikos dominavimo“ strategiją.
Aplinkosaugininkai pasmerkė planus įrengti naftos gavybos platformas Arktyje ir teigė, kad apskritai iškastinio kuro naudojimas pasaulyje turi mažėti, jei norima išvengti pavojingos klimato kaitos, o be to, tokie projektai Arktyje didina rizikas katastrofiškiems naftos išsiliejimams.
„Arkties atvėrimas naftos gavybai yra šaukimasis bėdos, – sakė Biologinės įvairovės centro atstovė Kristen Monsell. – Šis projektas veda mus labai pavojingu keliu – galbūt net link Arkties sunaikinimo. Išsiliejus naftai Arktyje bus neįmanoma jos išvalyti, o be to šis regionas jau ir taip patiria padidintą klimato kaitos poveikį.“
