Vietoje išsvajotų auskarų ir sutaupytų kelių šimtų eurų – savaitė be mokėjimo kortelės ir baimė prarasti 50 eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė įspūdingomis papuošalų nuolaidomis internete susiviliojusi vilnietė Silvija. Banko atstovai teigia, kad šios merginos likimo kas savaitę sulaukia nemažai gyventojų, o tokiose situacijose pranešti apie įtartiną pirkinį reikia nedelsiant. 
Vietoje išsvajotų auskarų ir sutaupytų kelių šimtų eurų – savaitė be mokėjimo kortelės ir baimė prarasti 50 eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė įspūdingomis papuošalų nuolaidomis internete susiviliojusi vilnietė Silvija. Banko atstovai teigia, kad šios merginos likimo kas savaitę sulaukia nemažai gyventojų, o tokiose situacijose pranešti apie įtartiną pirkinį reikia nedelsiant.
Nuolaidos nepaliko abejingos
Daugiau nei šimtą eurų kainuojantys auskarai vos už 8,99 euro, apyrankės ir kiti papuošalai su 81 proc. ar net 89 proc. siekiančiomis nuolaidomis. Ir visa tai už garsaus ir gana brangaus prekės ženklo „Pandora“ gaminius. Reklama su tokia informacija sekmadienį užkliuvo už vilnietės Silvijos akių, jai naršant socialiniuose tinkluose.
„Tai buvo vadinamojo „juodojo penktadienio“ savaitė, kurios metu skelbimų apie įvairias nuolaidas internete buvo apstu. Pamačiusi sau aktualią „Pandora“ papuošalų reklamą, ant jos paspaudžiau, ir atsidūriau patikimai atrodžiusioje svetainėje, adresu pjewelrymost.com. Joje buvo pristatytos kone visos prekės, kurias galima rasti ir originaliose „Pandora“ parduotuvėse.
Svetainė prisistatė šio prekės ženklo platintoju. Be to, matėsi kontaktų skiltis, informacija apie prekių grąžinimą, viskas kaip ir įprastoje elektroninėje parduotuvėje“, – pasakojo Silvija.
Į pirkinių krepšelį mergina įsidėjo auskarų porą ir keletą apyrankėms skirtų karoliukų. Visa tai jai atsiėjo beveik 50 eurų, kuomet originalioje parduotuvėje piniginė būtų palengvėjusi bent keliais šimtais. Tačiau vos suvedusi mokėjimui būtinus duomenis, vilnietė negavo jokio pirkimą patvirtinančio elektroninio laiško. Po poros valandų ji kreipėsi kontaktuose nurodytu elektroninio pašto adresu, prašydama suteikti informaciją apie tai, kada pirkinys atkeliaus ir koks yra užsakymo numeris, tačiau atsako nesulaukė.
„O kai antradienį suvedžiau svetainės adresą, norėdama į juos kreiptis dar sykį, pamačiau „Google“ perspėjimą, kad tinklalapyje lankytis nerekomenduojama, nes jis galimai priklauso sukčiams. Vos tai pamačiusi iš karto puoliau skambinti budinčiu banko telefono numeriu. Išdėsčius situaciją, buvo paaiškinta, kad reikia blokuoti esamą mokėjimo kortelę ir gaminti naują, kuri mane pasiektų per 7 dienas. Konsultantė nuramino, kad, tikėtina, šiuo atveju pinigai bus grąžinti, bet visas procesas gali užtrukti iki keleto mėnesių. Tiesa, man pasisekė, pinigus atgavau jau kitą dieną po pietų“, – pasakojo nukentėjusi mergina. Silvija dievagojosi pasijutusi mulke, kad taip lengvai užkibo už sukčių kabliuko – šiandien jai pačiai akivaizdu, kad tikėti 80 ar 90 proc. dydžio nuolaidomis yra naivu.
Papuošalus siūliusi pjewelrymost.com svetainė jau nepasiekiama Papuošalus siūliusi pjewelrymost.com svetainė jau nepasiekiama
Sukčius išduodančių signalų – ne vienas
Kaip tv3.lt patikino „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, nepaisant saugumo ekspertų perspėjimų, kiekvieną savaitę sukčių reklamuojamais išpardavimais susivilioja nemažai gyventojų. Paprastai sukčiai naudojasi populiarėjančia prekyba internetu ir naudoja universalų jauką – žinomų gamintojų prekių siūlo įsigyti pritaikius 80 ar 90 proc. nuolaidą.
„Apie tai, kad pateko į sukčių spąstus, daugelis supranta tik tada, kai nesulaukia savo pirkinio arba gauna ne tai, ką užsisakė. Tačiau daugėja atvejų, kai vos atlikę pinigų pervedimą apsimetėliams prekiautojams gyventojai iškart įtaria apgaulę ir skubiai užblokuoja savo mokėjimo kortelę, pasinaudodami mobiliąja banko programėle, interneto banku ar susisiekę su banko atstovu. Laikas šiuo atveju labai svarbus – kuo anksčiau bus informuotas bankas ir užblokuota kortelė, tuo didesnė tikimybė nepatirti nuostolių“, – teigė S. Abraškevičius.
Banko atstovas teigė, kad įvykdžius pirkimą iš neegzistuojančios interneto parduotuvės, sukčiavimo modelį dažniausiai išduoda neatitikimai operacijos sąskaitos išrašo detalėse. Pavyzdžiui, operacijos aprašyme nurodomas prekybininko pavadinimas gali nesutapti su apgaulingos svetainės pavadinimu, neatitinka nurodyta operacijos suma arba paaiškėja, kad atsiskaitymo valiuta yra kita, pavyzdžiui, Kinijos juaniai.
S. Abraškevičius pridūrė, kad melagingos reklamos pirkėjus vilioja nerealistiškomis, 80–90 proc. siekiančiomis nuolaidomis arba iki 10 kartų mažesnėmis kainomis. Be to, daugumos apgaulingų svetainių adresai neprasideda https://, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio trūksta spynelės ženklo. Be to, banko atstovas perspėjo, kad įgiję banko kortelių duomenis, fiktyvių parduotuvių savininkai juos pasitelkia įvairioms neteisėtoms finansų operacijoms vykdyti.
