Šių metų pradžioje Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija apie Mauricijaus džiunglėse pasiklydusios lietuvės paiešką – ji apie pavojingą situaciją dar spėjo artimiesiems pranešti mobiliuoju telefonu. Žmonėms įgaunant vis daugiau drąsos keliauti po atokias tolimas vietoves, specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais vertėtų su savimi „pasiimti“ saulės energiją.
Šių metų pradžioje Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija apie Mauricijaus džiunglėse pasiklydusios lietuvės paiešką – ji apie pavojingą situaciją dar spėjo artimiesiems pranešti mobiliuoju telefonu. Žmonėms įgaunant vis daugiau drąsos keliauti po atokias tolimas vietoves, specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais vertėtų su savimi „pasiimti“ saulės energiją.
Saulę galima pasiimti su savimi
Kiek tamprus ryšys su civilizacija turi likti – sprendžia pats keliautojas, tačiau saulės energija maitinami nešiojami įkrovikliai, nereikalaujantys laido ir kištukinio lizdo, yra vieni populiariausių turistų reikmenų. Jais galima įkrauti ne tik telefoną, bet ir planšetę, elektroninę knygų skaityklę ar kitus svarbius nešiojamus prietaisus.
Specialistai teigia, kad kaip ir kiekviena kita technologija, saulės energiją padedantys išnaudoti įrenginiai turi padėti realiai išspręsti konkrečią, keliautojui aktualią problemą, o ne tapti nusivylimą keliančiu eiliniu žaisliuku, teršiančiu aplinką.
„Kai mes keliaujame ir pasirenkame tokius įrenginius, išsprendžiame labai konkrečią problemą. Tarkime galime būti ramūs, kad prireikus turėsime ryšį su pasauliu. Tuo tarpu prekybos centruose neretai vyksta nepagrįstas įvairiausių įrenginių vartojimo skatinimas sukeliant pirkėjų susidomėjimą, žaidžiant jų emocijomis ar net svajonėmis. Tačiau abejotinos kokybės, pagrindinės funkcijos lūkesčių neatitikę daiktai galiausiai atsiduria komunalinių atliekų sąvartyne“, – sako atsinaujinančios energijos išteklių ekspertas, VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ narys Paulius Leonavičius.
Jo teigimu, kokybiškas saulės įkroviklis greičiausiai nebus pats pigiausias įrenginys, tačiau jis padės naudotis kartais gyvybiškai svarbiais prietaisais, o jei prireiktų ekstra atveju – gali padėti atsekti telefono signalo istoriją, kas yra ypač svarbu nustatant pasiklydusių turistų buvimo vietą.
Lietuvos sprendimas – mikrojėgainės ant stogų
Kai saulės energiją planuojama panaudoti ne kelionėje, o namuose, paprastai stengiamasi įvertinti atsipirkimą bei finansinę naudą. Atsinaujinančios energijos išteklių ekspertas sako, kad Lietuvoje daugiabučių bendrijos jau seniai domisi galimybe įsidiegti saulės elektrines ant stogų.
„Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą jungiantis prie dvigubos apskaitos sistemos ir norint perteklinę energiją pasaugoti tinkle, ant individualaus namo stogo gali būti įrengta iki 10 kW galios saulės jėgainė, o ant daugiabučių stogų iki 100 kW, tačiau pastaruoju atveju reikia steigti juridinį vienetą ir visų savininkų bendro sutikimo. Daugiabučiuose saulės elektros kiekis gali būti panaudojamas tik bendro naudojimo tikslais: liftui, automobilių stovėjimo aikštelėms, pastato, laiptinės apšvietimui. Dėl apskaitos niuansų į butus saulės pagalba pagaminta elektra, deja, dar negali būti patiekta“, – sako ekspertas.
Užsienyje jau įrengta nemažai saulės jėgainių ant daugiabučių stogų, o vienas to smagiausių pavyzdžių yra mikroelektrinių savininkų bendruomenė Brukline. Ant stogų įrengtų saulės elektrinių savininkai tarpusavyje elektra dalinasi „blockchain“ technologijos pagrindu, taip ant vieno pastato stogo pagaminta elektra parduodama vartotojui esančiam kitame pastate ir tarp gamintojų vyksta mainai.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje įrengti 10 kW galios saulės jėgainę kainuoja apie 10 tūkst. eurų, jeigu visa pagaminta elektra būtų sunaudojama iš karto, tokia investicija atsipirktų per 8-10 metų. Dar vienas būdas turėti ant savo stogo saulės elektrinę be pradinių išlaidų ir iš karto sutaupyti ją išsinuomoti – Lietuvoje jau teikiama tokia paslauga, kai klientas atsiskaito už saulės elektrinėje pagamintą elektrą pagal faktą už mažesnę nei rinkos kaina.
Šalies mastu 2016 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 25,8 proc. Daugiausiai elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse – 54,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 22,05 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 19,61, proc., o saulės elektrinėse – 3,38 proc.
Siekdama atkreipti dėmesį į neatsakingo individualaus vartojimo neigiamą poveikį, Aplinkos ministerija įgyvendina socialinę akciją „MISIJA: NULIS“, kurios metu daugiabučių namų bendruomenės bei individualių namų gyventojai, įmonės dalyvauja elgesio pokyčių eksperimente. Eksperimento tikslas yra informuoti apie kasdien vartojamų produktų ar paslaugų galimą žalą aplinkai ir paskatinti rinktis mažiau taršias alternatyvas.
