Dirbtinio intelekto vystymosi greitis eiliniam europiečiui gali kelti ne tik nuostabą, bet ir nerimą. Kiek dirbtinis intelektas gali prasiskverbti į mūsų gyvenimą? Ar robotų įsiliejimas į visuomenę deformuos mūsų etikos normas ir atims darbo vietas? Ekspertai sako, kad Europa išsiskiria savo dėmesiu socialinei dirbtinio intelekto įtakai, tačiau bijoti turėtų mažiausiai.
Dirbtinio intelekto vystymosi greitis eiliniam europiečiui gali kelti ne tik nuostabą, bet ir nerimą. Kiek dirbtinis intelektas gali prasiskverbti į mūsų gyvenimą? Ar robotų įsiliejimas į visuomenę deformuos mūsų etikos normas ir atims darbo vietas? Ekspertai sako, kad Europa išsiskiria savo dėmesiu socialinei dirbtinio intelekto įtakai, tačiau bijoti turėtų mažiausiai.
Per paskutinį dešimtmetį dirbtinio intelekto vystymasis itin suintensyvėjo – vienas po kito pristatomi ir tobulinami humanoidai, bepiločiai automobiliai, į darbo procesus robotai įsilieja tiek pramonėje, tiek paslaugų centruose, aptarnavimo sferoje.
Kas lems tolimesnius pokyčius ir ar Europa pasiruošusi tapti dirbtinio intelekto vystymo lydere, rugsėjo 20 dieną bus diskutuojama didžiausiame modernių technologijų ir verslumo renginyje Baltijos šalyse #SWITCH.
Europa – etikos normų ir „protų nutekėjimo“ tvirtovė
Kaip sako vienas iš būsimos diskusijos dalyvių, Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro profesorius dr. Paulas Lukowiczius, Europa kur kas daugiau dėmesio skiria etikos problemoms ir socialinei dirbtinio intelekto reikšmei. „Viena vertus, tai puiku – galime vystyti unikalius produktus ir prekės ženklus, o, lyginant su kitomis rinkomis, tai yra stiprus pardavimo argumentas. Kita vertus, labai svarbu užtikrinti, kad dėl reguliavimo atsirandančios kliūtys šios pažangos nesustabdytų. Duomenų apsauga yra viena iš aktualijų, o šioje srityje Europoje vyksta be galo daug unikalių pokyčių“, – svarsto dr. P. Lukowiczius.
Kitas pranešėjas Lenardas Koschwitzas, „Allied for Startups“ startuolių asociacijų tinklo direktorius Europos reikalams pabrėžia, kad Europoje galiojantys principai ir normos nėra per daug griežti, ir startuoliams gana paprasta prie jų prisitaikyti. Prie to prisideda ir laisvėjantis duomenų judėjimas bei galimybė net ir mažam ar vidutiniam verslui turėti puikias sąlygas verslui kurti ir plėtoti.
Tiesa, kaip teigia L. Koschwitzas, vienas didžiausių iššūkių dirbtinio intelekto vystymui Europoje yra vadinamasis protų nutekėjimas. „Turime išskirtinai stiprų mokslinių tyrimų centrą, o įteikiamų daktaro diplomų skaičiai Europoje įspūdingi. Deja, šie mokslininkai nelieka Europoje, o darbai, kuriuos randa likusieji, yra mažiau jiems įdomūs. Didžiausias iššūkis – sulaikyti šį potencialą kartu su jo žiniomis ir idėjomis bei transformuoti juos į augimą didesnėse kompanijose Europoje“, – sako L. Koschwitzas.
Kinijos scenarijus – ne Europai
Pastaraisiais metais žiniasklaidoje vis pasirodant straipsnių apie tai, kad daugiau nei 90 procentų šiandienių darbo vietų sėkmingai gali dirbti ir robotai, nerimas apėmė ne vieną. Pigios darbo jėgos Kinijos sostinėje jau yra atidarytas ir banko padalinys, kuriame funkcijas atlieka išimtinai tik robotai, o kai kurios įmonės šioje šalyje dėl robotizacijos atleidžia dešimtis tūkstančių darbuotojų. Ar Europoje per artimiausią dešimtmetį taip pat atsiras milžiniški skaičiai bedarbių?
L. Koschwitzas sako, kad mums vis dėlto turėtų rūpėti ne tai, kokiuose darbuose žmogų pakeis robotai, o tai, kaip žmogus, dirbdamas su robotais, gerins darbo kokybę ir produktyvumą: „Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų. Dirbtinis intelektas pakeis žmones ne darbo vietose, o individualiose užduotyse – rutininėse, pasikartojančiose arba paremtose labai aiškia rezultato vizija.“
Dr. Paulas Lukowiczius nusiteikęs ne mažiau optimistiškai: „Mažai uždirbantys žemos kvalifikacijos darbai Europoje tampa vis dažnesne retenybe, todėl toks scenarijus nėra teisingas. Aš tikiu, kad dirbtinis intelektas yra ta technologija, kuri kuriama ne žmonėms pakeisti, o sustiprinti jų pajėgumus ir juos įgalinti daryti daug daugiau. Jei darbuotoją su žema kvalifikacija išmokysi dirbti išvien su dirbtiniu intelektu, sukursi darbuotoją, kuris atliks gana sudėtingą darbą.“
Lietuva nebijo eksperimentų
Paklaustas, kaip tarp dirbtinį intelektą vystančių šalių mato Lietuvą, L. Koschwitzas pagyrų negailėjo: „Lietuva yra puiki vieta dirbtiniam intelektui ir tokioms technologijoms kaip „blockchain“. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę čia atvykti ir pamatyti daugiau.“ Kaip teigė „Allied for Startups“ atstovas, Lietuvą galima vadinti pavyzdžiu, kaip reikia eksperimentuoti ieškant naujų sprendimų. „Valia eksperimentuoti, lietuvių gebėjimas atvirai priimti technologijas, prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir ieškoti, kaip patobulinti tai, kas jau sukurta – jūsų šalies stiprybė“, – kalba L. Koschwitzas.
Rugsėjo 20 d. „Litexpo“ 15 val. prasidėsiančioje diskusijoje „Ar Europa gali tapti dirbtinio intelekto vystymo lyderė“ dalyvaus ne tik dr. Paulas Lukowiczius, Lenardas Koschwitzas, bet ir ekonomistas bei duomenų strategas „Microsoft“ Europos ir vyriausybiniams reikalams Briuselyje dr. Thomas Roca.
