Šiandien vis dažniau ir garsiau kalbama mokslo ir verslo bendradarbiavimo tema. Galimybių bendradarbiauti šioms dviem pusėms daugybė. Mokslas ir verslas papildo vienas kitą žiniomis, įgūdžiais ar kompetencijomis. Dėl to, atsižvelgiant į mokslo ir verslo poreikius, lūkesčius, aktyvesnio įsitraukimo trūkumą, tobulinamos ir atnaujinamos partnerystę skatinančios finansavimo priemonės, kad bendri projektai būtų dar sklandesni ir efektyvesni.
Šiandien vis dažniau ir garsiau kalbama mokslo ir verslo bendradarbiavimo tema. Galimybių bendradarbiauti šioms dviem pusėms daugybė. Mokslas ir verslas papildo vienas kitą žiniomis, įgūdžiais ar kompetencijomis. Dėl to, atsižvelgiant į mokslo ir verslo poreikius, lūkesčius, aktyvesnio įsitraukimo trūkumą, tobulinamos ir atnaujinamos partnerystę skatinančios finansavimo priemonės, kad bendri projektai būtų dar sklandesni ir efektyvesni.
Štai šių metų gegužės mėnesį paskelbtas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojamos Europos Sąjungos (ES) priemonės „Inočekiai“ kvietimas leidžia finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, verslo projektus. Verslas gali pretenduoti net į 76 tūkstančių eurų investiciją. Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 6 tūkst. eurų. Tikimasi, kad šie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą.
Iki 2020 m. projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 5 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Šiuo metu yra paskelbti 3 „Inočekių“ kvietimai:
- Pradedantiesiems inovatoriams, kurie vykdo veiklą ne ilgiau kaip 1 metus bei kurių veiklos pajamos yra ne mažesnės kaip 3 tūkstančiai eurų. Pradedantysis inovatorius gali būti apibrėžiamas ir kaip neturintis patirties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje. Šio kvietimo suma yra 1 mln. eurų.
- Brandiesiems inovatoriams skirto kvietimo suma yra padidinta iki 3 mln. eurų, o didžiausia galima vienam projektui skirta finansuoti suma brandžiajam inovatoriui, vykdančiam eksperimentinės plėtros veiklas, gali siekti net iki 76 252 eurų. Siekdamas gauti finansavimą, brandusis inovatorius turi vykdyti veiklą daugiau kaip 1 metus ir turėti patirties MTEP srityje. Brandžiųjų inovatorių metinės veiklos pajamos turi būti ne mažesnės kaip 10 tūkst. eurų.
- Pareiškėjams, turintiems Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklo sertifikatą pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“. Šio kvietimo suma yra 500 tūkst. eurų.
Šįkart skirtingai nuo ankstesnių kvietimų, pradedantieji inovatoriai, brandieji ir turintys Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklo sertifikatą pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“, konkuruoja savo kategorijose, o ne visi tarpusavyje. Ši atnaujinta priemonės sąlyga suteiks daugiau galimybių gauti finansavimą startuoliams, o padidinta investicijų suma leis brandiesiems inovatoriams įgyvendinti dar didesnius ir sudėtingesnius projektus.
„Mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialas didžiulis. Šiemet priimtas naujasis Technologijų ir inovacijų įstatymas taip pat šiai sričiai skiria išskirtinį dėmesį, nes norint pasiekti inovacijų proveržį mūsų šalyje būtinas valstybės dėmesys ir investicijos inovatyvioms ir perspektyvioms idėjoms. „Inočekių“ priemonė viena iš galimybių įgyvendinti išskirtines idėjas“, – teigia MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Pernai buvo įgyvendinti 84 „Inočekių“ projektai. Nemaža dalis toliau vystomų produktų ar paslaugų palengvins mūsų kasdienybę ar profesinę aplinką. Pavyzdžiui, pernai „Inočekių“ investicijas gavusi įmonė „Ekostruktūra“ parengė galimybių studiją, skirta išmaniai eismo saugumą didinančiai informavimo sistemai sukurti. Sistema, kurią sudaro infraraudonųjų spindulių ir kito tipo jutikliai, skirta nelaimingų eismo įvykių ir susidūrimų nuo išbėgančių gyvūnų išvengimui bei su tuo susijusių kaštų mažinimui. Šiuo metu apsaugai nuo gyvūnų Lietuvoje naudojamos tinklo tvoros prie kelių, tačiau jos nėra efektyvios, nes su laiku jose atsiranda plyšiai, neuždaryti vartai prie įvažiavimo kelių skatina gyvūnus išbėgti į kelią. Bendradarbiaudami su mokslininkais, įmonės atstovai gavo patvirtinimą, jog idėja reikalinga ir efektyvi. Šiuo metu projektas toliau vystomas naudojantis jau antruoju, šiemet paskelbtu „Inočekio“ kvietimu.
Kitas sėkmingas bei toliau plėtojamas projektas priklauso UAB „Seifuva“. Įmonė gaminanti seifus siekė sukurti sienelių užpildą, kuris būtų lengvesnis, atsparus karščiui bei tvirtas ekstremaliomis sąlygomis (potvynio, gaisro). Bandant įvairių medžiagų junginius buvo sukurtas norimas savybes turintis betonas. Šiuo metu sukurtas produktas testuojamas, o ateityje planuojama masinė gamyba.
