Nacionalinę energetikos strategiją svarstančiai Lietuvai dažnai rekomenduojama sekti įvairių užsienio šalių pavyzdžiais. Tačiau energetikos ekspertas profesorius Jurgis Vilemas laikosi nuomonės, kad Lietuva jau sukūrė savo sėkmės istoriją, tad ją tiesiog reikėtų tęsti. Nors kol kas galime įsigyti pigios skandinaviškos elektros, ateityje jos gamyba be atsinaujinančių šaltinių, tarp kurių – ir vėjas, mūsų šalyje neįsivaizduojama.
Nacionalinę energetikos strategiją svarstančiai Lietuvai dažnai rekomenduojama sekti įvairių užsienio šalių pavyzdžiais. Tačiau energetikos ekspertas profesorius Jurgis Vilemas laikosi nuomonės, kad Lietuva jau sukūrė savo sėkmės istoriją, tad ją tiesiog reikėtų tęsti. Nors kol kas galime įsigyti pigios skandinaviškos elektros, ateityje jos gamyba be atsinaujinančių šaltinių, tarp kurių – ir vėjas, mūsų šalyje neįsivaizduojama.
Dešimtmečio pokytis: didelis elektros importas ir šiluma iš nuosavo biokuro
Praėjus beveik dešimčiai metų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, profesorius J. Vilemas vardija Lietuvos energetikos sektoriaus pasiekimus: moderni elektros energijos rinka, veikianti pagal gerąją skandinavišką praktiką, galingos jungtys su Lenkija bei Švedija. Pastaroji nulėmė, kad didmeninės elektros energijos kainos Baltijos šalyse yra artimos kainoms Skandinavijos šalyse (o ten jos yra mažiausios Europoje). Štai kovą elektros energijos kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių biržoje nesiekė 4,5 EUR/MWh.
„Elektros energijos jungtys suteikia galimybių įsigyti labai pigios elektros energijos. Tai nulėmė, kad praeitais metais Lietuva importavo apie 70 proc. šalies poreikio. Šiais metais importas greičiausiai bus labai panašus arba net truputį didesnis. Anksčiau žiemą dirbdavo, pavyzdžiui, Kauno ir Vilniaus termofikacinės elektrinės, bet jau kurį laiką viskas remiasi į elektros importą – vietinė gamyba iš importinio kuro yra per brangi ir negali konkuruoti. Tiesa, situacija rinkoje po truputį keičiasi – įprastai tokiu metų laiku dėl pavasario potvynių elektros kaina būdavo ypatinga žema ir nesiekdavo 30 EUR/MWh, tačiau dabar kainos gerokai aukštesnės“, – pastebi J. Vilemas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje elektros energijos kaina, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, ūgtelėjo daugiau kaip 20 proc. ir vidutiniškai siekė 42,40 EUR/MWh. Profesorius pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvai ekonomiškai naudinga importuoti elektros energiją tokiomis ir panašiomis kainomis bei prognozuoja, kad jos artimiausiais metais drastiškai nekils.
„Dauguma ekspertų numato lėtą elektros kainų augimą bendrojoje rinkoje. Tad vėliau, joms augant, turėtų didėti vietinės gamybos apimtys. Visų pirma plėsis vėjo jėgainių parkai, o taip pat – mažų termofikacinių elektrinių naudojančių biokurą statybos. Tačiau pastarųjų bendra galia bus žymiai mažesnė negu vėjo jėgainių“, – sako J. Vilemas.
Dar vienas Lietuvos sėkmės pavyzdys, anot jo, centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus perėjimas nuo dujų prie nuosavo biokuro. Tai yra ekonomiškai naudinga – atsinaujinančiais šaltiniais buvo pakeistas brangus importas.
Lietuvos energetikos ateitis – atsinaujinantys energijos ištekliai
Galimybėms gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių pasauliniu mastu sparčiai judant į priekį, be jos neįsivaizduojama ir energetikos sektoriaus ateitis Lietuvoje. Tokiais tempais ir tokiu mastu vykstančių permainų energetikoje dar nėra buvę – gyvename fundamentalių pokyčių laikotarpiu.
„Aišku, atsinaujinantys šaltiniai sparčiausiai plėtosis jiems ypatingai palankiuose regionuose – ten, kur daug vėjo ar saulės. Mūsų regione realu panaudoti du šaltinius – saulę ir vėją. Nors, palyginti su kitomis šalimis, gamtinės sąlygos Lietuvoje – nėra pačios geriausios, jau dabar čia veikiančių vėjo jėgainių parkų galia yra perkopusi 500 MW. Jie patikimai dirba ir yra pats didžiausias elektros energijos generatorius Lietuvoje. Padvigubinti jų pagaminamą elektros energijos kiekį nebūtų jokių problemų, tik kai kur reikėtų pastiprinti perdavimo tinklus ir modernizuoti jų valdymą“, – sako J. Vilemas.
Pasak profesoriaus, didžiausias vėjo energetikos privalumas – potencialas itin sparčiai plėtrai. Suprojektuoti ir pastatyti vėjo jėgainę pakanka vos dvejų metų. Galima palyginti: pastatyti atominei elektrinei nepakanka ir dešimtmečio.
Lietuvoje, kuri anksčiau didžiąją dalį reikalingos pirminės energijos ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai bei transporto reikmėms importuodavo, perėjimas prie vietinių energijos išteklių duoda ypatingai didelę ekonominę ir socialinę naudą. Kaip apibendrina J. Vilemas, sumažėja išlaidos pirminės energijos importui, sukuriamos darbo vietos, palaikomos pakankamai žemos ir stabilias elektros bei šilumos kainos vartotojams.
