Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje įsigaliojo įstatymais apibrėžti ir tokiu būdu įteisinti nuotoliniai lošimai. Nors netrūko besipriešinusių, po pakeitimų priėmimo stebime reikšmingus teigiamus pokyčius – rinkos gryninimą ir šešėlio atsitraukimą. Šiandien legaliai nuotolines lošimų paslaugas jau teikia 7 bendrovės, o blokuojamos net 192 nelegalių vykdytojų svetainės. 
Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje įsigaliojo įstatymais apibrėžti ir tokiu būdu įteisinti nuotoliniai lošimai. Nors netrūko besipriešinusių, po pakeitimų priėmimo stebime reikšmingus teigiamus pokyčius – rinkos gryninimą ir šešėlio atsitraukimą. Šiandien legaliai nuotolines lošimų paslaugas jau teikia 7 bendrovės, o blokuojamos net 192 nelegalių vykdytojų svetainės, teigia S. Petravičius, „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius.
Užkirto kelią neapibrėžtumui
Iki Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų Lietuvoje internetiniai lošimai teoriškai buvo neleidžiami, nes nebuvo reglamentuota, kaip jie turėtų būti vykdomi nuotoliniu būdu. Tai nereiškia, kad nuotolinių lošimų nebuvo – šias paslaugas teikė ir kai kurie Lietuvos rinkoje veikiantys organizatoriai, ir užsienio bendrovės, tačiau nebuvo nei vieningų apibrėžtų reikalavimų visiems operatoriams, nei šio sektoriaus kontrolės ar priežiūros mechanizmo.
Šioje srityje buvo susidaręs teisinis vakuumas. Vieni vietiniai paslaugų tiekėjai buvo gavę leidimus, tačiau kitiems, prasidėjus teisminiams procesams, jie nebebuvo išduodami. Taip pat paslaugas nuotoliniu būdu sėkmingai teikė užsienyje veikiančios bendrovės, tačiau pastarosios Lietuvoje nemokėjo nei mokesčių, nei paisė čia egzistuojančių lošimams taikomų apribojimų. Taigi, priimti įstatymo pakeitimai užkirto kelią neapibrėžtumui bei sudarė visiems vienodas sąlygas teikti paslaugas.
Kova pradėta, bet nebaigta
Nuo 2016 m. nuotolinius lošimus Lietuvoje galima organizuoti tik gavus licenciją ir leidimą šiai veiklai, įstatyme taip pat numatyti konkretūs ir visiems vienodai keliami reikalavimai, pavyzdžiui, fizinio adreso Lietuvos teritorijoje turėjimas. Įstatymo pakeitimai tikrai pakankamai griežti, tačiau subalansuoti, o rinka suvaldyta.
Visi numatyti reikalavimai galioja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje registruotiems paslaugų teikėjams, norintiems teikti paslaugas mūsų šalyje. Šiuo metu legaliai nuotolinius lošimus organizuoja 7 bendrovės – iš jų 6 teikia nuotolinių lažybų, 1 nuotolinių stalo lošimų, 5 nuotolinių A kategorijos lošimų, 1 nuotolinių B kategorijos lošimų paslaugas.
Nuotolinių lošimų organizavimas, neturint licencijos ir leidimo, galutinai pradėtas laikyti nelegalia veikla, o interneto tiekėjai įpareigoti blokuoti tokias paslaugas teikiančių organizatorių svetaines. Tiesa, pastarieji dėl šio įpareigojimo stipriai priešinosi pokyčiams, skambiai juos vadindami interneto cenzūra, taip pat kratydamiesi papildomos atsakomybės. Šiuo metu nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąraše yra net 192 vykdytojai, kurių svetainės blokuojamos dėl jose vykdomų nelegalių nuotolinių lošimų.
Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašas nuolat pildomas teismo sprendimu, nes atsiranda vis naujų paslaugų tiekėjų, taip pat ankstesni bando gudrauti vis keisdami svetainių adresus ir taip siekdami kuo ilgiau išlaikyti turimus klientus.
Lietuvos gyventojai taip pat skatinami nedalyvauti nelegaliai lošimų paslaugas teikiančių bendrovių lošimuose, nes nelegalios paslaugos vartotojų teisės nėra ginamos ir ginčo atveju skundai nenagrinėjami, taigi, vartotojai rizikuoja prarasti savo įmokas. Galima sakyti, kad kova su nelegaliais paslaugų tiekėjais pradėta sėkmingai, tačiau net ir praėjus dvejiems metams vis dar nebaigta.
Jau teikia naudą
Įteisinus nuotolinius lošimus suvienodintos konkurencinės sąlygos, kartu apibrėžti socialiniu požiūriu itin svarbūs reikalavimai paslaugų tiekėjams užtikrinti, kad lošimuose negalėtų dalyvauti asmenys, nesulaukę 21 metų, ir tie, kuriems dalyvauti lošimuose draudžia įstatymai, taip pat asmenys, pateikę prašymą apriboti patekimą į lošimų vietas. Be abejonės, priimant pakeitimus buvo aktualus ir mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą.
Šiandien būtent nuotoliniu būdu teikiamos lošimų paslaugos diktuoja visos rinkos vystymosi tendencijas. Tiesa, kai kuriose užsienio rinkose nuotoliniai lošimai jau sudaro bent pusę visų lošimų veiklos, kuri vyksta ant žemės, tuo tarpu Lietuvoje ši dalis siekia iki 20 proc.
Bendrosios nuotolinių lošimų pajamos 2017 m. pirmąjį pusmetį sudarė 9,72 mln. euro. Didžiausią dalį nuotolinių paslaugų segmente užima būtent lažybos, kurios augo 6,7 proc. nuo 6,17 mln. euro iki 6,58 mln. euro, lyginant 2016 m. ir 2017 m. pirmuosius pusmečius. Toks lažybų indėlis suprantamas ir buvo nuspėjamas – būtent nuotolinės lažybos Lietuvoje veikė aktyviausiai ir jų pasiūla rinkoje jau buvo suformuota dar iki nuotolinių lošimų įteisinimo. Taigi, Lietuvoje nuotolinių lošimų rinka nuosaikiai auga, ir tuo pačiu metu dėl priimtų sprendimų priverstinai gryninasi, o anksčiau vyravęs šešėlis palengva atsitraukia.
