„Į savo veiklą žiūriu daugiau kaip į ugdymosi situacijų kūrėją – tarsi pasikapstymus savitoje technologijų „smėlio dėžėje“. Ieškau idėjų, metodų, kurie būtų saviti visrakčiai įvairioms ugdymo(si) situacijoms. Tačiau renkuosi tai, kas skatina mokinių kūrybingumą, inovatyvių spendimų paiešką“, − teigia Marius Narvilas.
„Į savo veiklą žiūriu daugiau kaip į ugdymosi situacijų kūrėją – tarsi pasikapstymus savitoje technologijų „smėlio dėžėje“. Ieškau idėjų, metodų, kurie būtų saviti visrakčiai įvairioms ugdymo(si) situacijoms. Tačiau renkuosi tai, kas skatina mokinių kūrybingumą, inovatyvių spendimų paiešką“, − teigia Marius Narvilas.
Marius jau devinti metai darbuojasi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, veda elektronikos bei robotikos laboratorijų užsiėmimus, yra technologijų vadovėlių serijos bendraautorius, rengia įvairią metodinę ir mokomąją medžiagą, pristato gerąją patirtį kitiems mokytojams seminaruose. Tačiau kaip jis pats sako, vienas svarbesnių pasiekimų bus − elektronikos mokomųjų rinkinių lietuvių kalba išleidimas. „Man – tai inovatyviausias žingsnis Lietuvos ugdymui“, − teigia Marius.
Tai, kad gruodžio mėnesį Marius pelnė inovatyviausio menų, technologijų mokytojo nominaciją švietimo bendruomenės nestebina, nes jam adresuotų pozityvių atsiliepimų netrūksta. Jis apibūdinimas technologijų mokytojo etalonu, kuris domisi šiandienos ir ateities naujovėmis, kurio veikla neapsiriboja nei mokykline technologijų programa, nei tiesioginiu darbu pamokose. „Šis mokytojas pastebi individualius talentus ir skatina kurti tai, ką mokinys pats nori turėti ir naudoti. Taip atsiranda nešiojamos garso kolonėlės, telefonu valdomi automodeliai, LED šviestuvai ar netgi savaeigės riedlentės“, − apibūdina Marių jo kolegos.
Marius naudoja įvairius ugdymo metodus: mąstymo modeliavimo (ang. Design Thinking) metodą, minčių lietaus, minčių žemėlapio ir t. t. Kaip jis pats teigia, vyraujantis yra projektų metodas, kurį lemia technologijų dalyko praktinis-kūrybinis pobūdis. „Visus metodus vertinu patirtinio ugdymo kontekste. Klausiu, kuris jų labiausiai paliečia mokinio individualiąsias kūrybines galias, skatina atvirumą ir norą bendradarbiauti, konstruoti savo žinias ir įgūdžius.“ Tačiau nelengva užduotis kyla vėliau, bandant suprasti, ar pasirinktas metodas pasiekia numatytų rezultatų. M. Narvilas teigia, kad svarbiausia yra daug kartų bandyti iš naujo ir mokytis iš savo klaidų, stebėti mokinius, jų reakcijas, pasiekimus – taip jis atranda minėtus visrakčius. „Pamokoje viskas gyva ir kaip ant delno. Esu vienas tų mokytojų, kurie eksperimentuoja ir reflektuoja“.
Inicijuoti naujoves ir pristatyti jas mokiniams taip, kad jie susidomėtų, nėra tokia lengva užduotis, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mariui padeda jo neįprastos ir įvairios pamokos: „Kad ir tokia, kurią vadinu − Mokytojo pamoka. Įvairioms klasėms ji kiek skiriasi, bet jų visų leitmotyvas − technologijos ir vaizduotė. Rodau ir aptariu su mokiniais TED laidas, technologijų ir jas kuriančių žmonių pristatymus „Youtube“ kanaluose. Dalį tų naujovių jau turime mokykloje ir galima ne tik skonėtis akimis, bet ir paliesti, išbandyti jas.“ Tai, kad technologijos įkvepia Marius gali pateikti ne vieną pavyzdį. Jis pasakoja, kad po vienos tokios pamokos šeštokams apie 3D rašiklius, keletas merginų užsisakė jų pas Kalėdų senelį. „Po Kalėdų atostogų galėjome juos išbandyti ir klasėje“, − džiaugiasi jis.
Marius neapsiriboja klase. Jį galime išvysti šmėžuojant tiek televizijos ekranuose, tiek radijo eteryje, jis prisideda prie įvairių konkursų, susijusių su technine kūryba organizavimo. „Būti matomam − svarbu. Tai dažnai lemia didelius pokyčius. Kaip vienas iš mokinių tėvų yra pastebėjęs − svarbu išeiti iš savo „garažo“! Taip, labai dažnai turime įvairių pareigų ir veiklų savo klasėje, kabinete, mokykloje − savo „garaže“, kad tiesiog nėra kada pasižiūrėti, kas vyksta aplink… O vyksta!“, − teigia Marius ir priduria, kad daug dėmesio ir paramos susilaukia iš aktyvių mokyklos tėvų, suinteresuotų asmenų. „Pirmiausia todėl, kad jie nori matyti pokyčius mokykloje, technologiniame ugdyme. Jų dėka į mokyklą atkeliavo elektronikos mokomieji rinkiniai, Arduino (aut. past. Arduino − atviro kodo platforma naudojama elektronikos gaminiuose), robotai, trimačiai spausdintuvai ir t.t. Dažnai − tai jų valia ir noras. Taip pat tėvams svarbu ar bus tas, kuris pasinaudos visu tuo gėriu? Jie nori matyti iniciatyvius, „užsidegusius“, kitaip mąstančius mokytojus“.
