BMW, „Audi“, „Renault“ automobiliuose – lietuvių inžinierių pagamintos detalės

Transporto priemonių detales, komponentus, mazgus, priekabas bei puspriekabes gaminančios įmonės generuoja apie pusės milijardo eurų apyvartą per metus. Ir ta suma metai iš metų auga. „Ją sukuria apie pusšimtis įmonių, kurios neišsiverstų be inžinierių“, – teigia Baltijos automobilių detalių klasterio vykdantysis direktorius Darius Lasionis.

Lietuvoje veikiantis Baltijos automobilių detalių klasteris vienija 16 verslo įmonių, Kauno technologijos universitetą (KTU) ir Kauno automechanikos mokyklą, Kėdainių, Šiaulių ekonomines zonas ir Vilniaus industrijos parką atstovaujančią įmonę „Investent Partner“. Bendra klasterio narių metinė apyvarta sudaro 250 mln. eurų, čia dirba 2800 specialistų.

„Lietuvos bendrovės gamina ir tiekia detales „Lamborghini“, „Audi“, „BMW“, „Mercedes Benz“, „Renault“, „MAN“, „Kamaz“, „Škoda“ ir kitų žinomų automobilių gamintojams“, – teigia D. Lasionis.

Nors automobilių detalių gamybos rinkoje detales tiekti racionaliau tūkstančio kilometrų spinduliu dėl papildomų laiko sąnaudų ir logistikos kaštų, Lietuvos įmonės gamina produkciją ir tokioms šalims kaip Australija, JAV, Pietų Afrikos respublika. Pasak D. Lasionio, tai rodo Lietuvos gamintojų efektyvumą, optimalų kainos ir kokybės santykį.

Jo teigimu, ant inžinierių pečių laikosi visa gamyba: „Kai kurios bendrovės neauga tik todėl, kad darbo rinkoje trūksta naujų, gabių, motyvuotų technologinių sričių specialistų“. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Gamybos inžinerijos bakalauro studijų programai neseniai suteiktas „Investors’ Spotlight“ kokybės ženklas. Tai reiškia, kad programa atitinka tarptautinio verslo poreikius bei tinkamai ugdo rinkoje būtinas kompetencijas.

– Kuo esame stiprūs kaip mašinų detalių gamintojai?, – paklausėme D. Lasionio.

– Norint užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, įmonių matavimų laboratorijose gaminiai tikrinami, testuojami šiuolaikiškais matavimo / testavimo įrengimais. Gaminamos produkcijos kokybės bei detalių parametrų stabilumo užtikrinimui yra įdiegtos kokybės statistinės analizės programos. Taigi dirbame našiai ir kokybiškai, todėl su mumis noriai bendradarbiauja garsiausios pasaulio bendrovės.

– Kokios šiame sektoriuje įsidarbinimo galimybės inžinieriams?

– Kaip ir visoje pramonėje, taip ir mūsų klasterio įmonėse inžinieriai yra labai laukiami. Žinau bendrovių, kurios nesiplečia, neaugina savo pardavimų tik todėl, kad darbo rinkoje trūksta naujų, gabių motyvuotų technologinių sričių specialistų. Taigi inžinierių pasiūla būtina bendram tolesniam įmonių augimui, vystymuisi ir plėtrai.

Be inžinierių neįsivaizduojamas gamybos procesas. Įmonėse projektuojami produktai, analizuojamas ir vertinamas pajėgumas, galimybės pagal turimus resursus, sudaromi brėžiniai, apskaičiuojamas gamybos laikas ir kaštai. Be inžinierių įmonės negalėtų užtikrinti gero galutinio rezultato.

– Kokios karjeros galimybės atsiveria gabiam inžinerinės krypties specialistui?

– Žinau ne vieną KTU absolventą, kuris dirba automobilių pramonės įmonės gamybos, pardavimų arba organizacijos vadovu. Tiesa, ne visi absolventai, baigę inžinerijos specialybes ir pradėję dirbti įmonėse iš karto tampa vadovais, tenka padirbėti ir gamybos ceche tam, kad artimiau susipažintų su įmonės specifika, pačiu gamybos procesu. Tačiau atsakingas požiūris, darbštumas, vidinė motyvacija ir noras tobulėti atveria puikias galimybes karjerai.

Esu įsitikinęs, kad ne tik gamybos, bet ir bet kurios kitos krypties inžinierius turi daug pranašumų, siekdamas vadovo posto šioje srityje, nes išmano ir žavisi technologijomis.

– Kiek tai perspektyvi specialybė?

– Technologijos mus lydės visada. Automobilių pramonė yra, taip pat dar ilgai išliks labai svarbia ekonomikos šaka pasaulyje. Ant inžinierių pečių apskritai laikosi visa gamyba.