Viešosios įstaigos „Žalieji laivai“ įkūrėjai Tomas Žapnickas ir Evaldas Narušis projektuojamam elektriniam laivui kurti laimėjo finansavimą – 150 tūkst. eurų. Mokslininkai kartu su Klaipėdos universitetu pateikė projekto paraišką „Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programai“ ir laimėjo finansavimą elektra varomam laivui kurti. Ši programa skirta elektrinių laivų populiarinimui Baltijos jūros regione.
Viešosios įstaigos „Žalieji laivai“ įkūrėjai Tomas Žapnickas ir Evaldas Narušis projektuojamam elektriniam laivui kurti laimėjo finansavimą – 150 tūkst. eurų.
„Nuo pat vaikystės daug laiko praleisdavau ant vandens. Keletą metų sezono metu dirbdavau pramoginio laivo kapitonu, organizuodavau išvykas po Nemuno deltą ir Kuršių marias. Gal todėl ir patraukė laivo inžinerijos specialybė. Baigęs bakalauro studijas, nusprendžiau žinias pagilinti magistrantūroje, taip susitikome su kolega Tomu“, – cituojamas E. Narušis.
Jis Klaipėdos universitete įgijo Jūros tyrimų atviros prieigos centro hidriografo ir inžinieriaus kvalifikacijas, rašoma pranešime spaudai.
Studijų metais vaikinai sukūrė autonominį, elektra varomą robotą „UBASUV“, kuris matuodavo sekliųjų vandenų gylį.
„Supratome, kad galime dirbti dviese, esame puiki komanda, todėl nusprendėme to neprarasti ir baigę studijas tęsti bendrus darbus“, – pridūrė T. Žapnickas, KU mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ kapitono padėjėjas.
Pernai pavasarį jie įkūrė įmonę, išsinuomojo angarą, įsigijo seno laivo korpusą ir pradėjo įgyvendinti savo idėjas.
Laimėjo finansavimą laivui
Mokslininkai kartu su Klaipėdos universitetu pateikė projekto paraišką „Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programai“ ir laimėjo finansavimą elektra varomam laivui kurti. Ši programa skirta elektrinių laivų populiarinimui Baltijos jūros regione.
„Vienas mūsų tikslų – pademonstruoti šių laivų privalumus, lyginant su laivais, kurie varomi vidaus degimo varikliais. Be elektrinės jėgainės, laivo parametrams stebėti ir tuos stebėjimus kaupti, nuplaukiamam laivo keliui ir įkrovimui planuoti bus panaudotos šiuolaikinės informacinės technologijos“, – pasakojo T. Žapnickas.
Mokslininko teigimu, elektriniai laivai techniškai patogesni: mažesnis triukšmas, kadangi nėra tepalų ir kuro – švaresnis oras ir pats laivas, paprastesnė priežiūra, lyginant su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, laivas dinamiškesnis visame variklio apsisukimų diapazone.
„Elektrinių laivų kūrimas – nėra naujas dalykas, rinkoje tai prasidėjo jau seniai, tačiau, lyginat su laivais, kurie varomi vidaus degimo varikliais, elektriniai laivai kol kas sudaro nedidelę laivyno dalį“, – sakė T. Žapnickas.
Šiuo metu beveik baigti seno gelbėjimo laivo korpuso remonto darbai. Antro etapo metu bus suformuotas antstatas, įrengtas denis, vidaus įrenginiai. Vyks ir trečiojo etapo – elektrinės jėgainės ir jos sistemų diegimo – darbai. Galiausiai lauks bandymai ir demonstraciniai plaukimai.
Planuojama, kad po 2,5 m. jie visuomenei pristatys savo pačių sukurtą elektrinį laivą.
Naujuoju laivu mokslininkai planuoja organizuoti išvykas vandenų keliais, supažindinti žmones su laivų elektrifikavimu.
