Neseniai Vokietijos teismas atmetė dukters netekusios motinos ieškinį, susijusį su siekiu išsireikalauti iš bendrovės „Facebook“ prieigą prie dukters paskyros. Tiesa, situacija būtų kiek kitokia, jei žmogus pats pasirenka, kas paveldės teisę naudotis jo paskyra.
Neseniai Vokietijos teismas atmetė dukters netekusios motinos ieškinį, susijusį su siekiu išsireikalauti iš bendrovės „Facebook“ prieigą prie dukters paskyros. Tiesa, situacija būtų kiek kitokia, jei žmogus pats pasirenka, kas paveldės teisę naudotis jo paskyra.
Kaip skelbia „Reuters“, žemesniojo teismo sprendimą panaikinančioje Berlyno apeliacinio teismo nutartyje skelbiama, kad teisė į telekomunikacijos privatumą, taikoma ir elektroninei komunikacijai, nurodo, kad tokio pobūdžio komunikacijos turinys yra skirtas tik konkretiems asmenims.
Privatumo klausimas Vokietijoje lig šiol sprendžiamas labai atsakingai. Jo aktualumą lėmė neįtikėtino masto sekimas, vykdytas tiek komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“, tiek nacių eros laikais viešpatavusio gestapo.
Prisiminimus apie šnipų veiklą atgaivino ir Jungtinių Valstijų pateikta informacija apie Edwardo Snowdeno 2013 metais įvykdytą informacijos nutekinimą.
Su „Facebook“ susijusios bylos atveju 2012 metais Berlyne po traukinio ratais žuvusios penkiolikametės motina mėgino išsireikalauti, kad jai būtų suteikta prieiga prie dukters paskyros, mat joje tikėjosi rasti kokios nors papildomos informacijos, kodėl įvyko ši nelaimė.
„Facebook“ atsisakė suteikti prieigą prie paskyros, kuri buvo efektyviai užrakinta ir veikė tik kaip prisiminimais norinčių pasidalyti draugų ir artimųjų pranešimų mainų sritis.
2015 m. pabaigoje Berlyno apygardos teismas priėmė motinai palankų sprendimą, kuriame nurodoma, kad pagal Vokietijoje galiojančius paveldėjimo įstatymus dukters sutartis su „Facebook“ yra perleidžiama jos tėvams.
Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad mergaitės teisė į privatumą negali būti ginama, nes ji nebuvo pilnametė, todėl dėl jos teisių gynimo gali apsispręsti tėvai.
Vis dėlto apeliacinis teismas vėliau nusprendė, kad teisė į privačią telekomunikaciją yra viršesnė paveldėjimo teisės atžvilgiu, be to, tėvų įsipareigojimai ginti dukters teises, šiai mirus, nebegalioja.
Profilį galima palikti paveldėtojui
Kiekvienas „Facebook“ naudotojas gali nuspręsti, ar paliks artimiesiems prieigą prie savo profilio socialiniame tinkle po savo mirties.
Tai galima padaryti prisijungus prie savo profilio, tuomet pasirinkti nustatymus (angl. Settings), tada pagrindinius parametrus (angl. General) ir pasirinkti paveldėjimą (angl. Legacy). Ten esančioje eilutėje reikia nurodyti, kas paveldės teisę skelbti šiek tiek informacijos po jūsų mirties, tačiau tai nereiškia, kad paveldėtojas gaus prieigą prie asmeninių duomenų.
Paveldėjusieji profilį socialiniame tinkle negalės skaityti asmeninių žinučių, išmesti žmonių iš draugų sąrašo, tačiau galės pakeisti asmens profilio nuotrauką, atsakyti į naujus prašymus priimti į draugus ar prisegti postą prie paveldėto profilio sienos.
Nustačius, kas paveldės jūsų profilį, tas žmogus sulauks pranešimo, kad yra pasirinktas paveldėtoju.
Galima pasirinkti ir kitą sprendimą - kad po mirties asmeninis profilis būtų ištrintas. Šis pasirinkimas yra ten pat, kur ir paveldėjimo nustatymai.
