Džiaukitės pergalėmis prieš robotus, kol dar galite. Yra 50 procentų tikimybė, kad per ateinančius 45 metus mašinos aplenks žmones visose srityse, rodo daugiau nei 350 dirbtino intelekto (DI) tyrėjų apklausa.
Džiaukitės pergalėmis prieš robotus, kol dar galite. Yra 50 procentų tikimybė, kad per ateinančius 45 metus mašinos aplenks žmones visose srityse, rodo daugiau nei 350 dirbtino intelekto (DI) tyrėjų apklausa.
Tačiau daugelį veiklų DI įvaldys daug anksčiau. Prognozuojama, kad 2024 metais mašinos geriau vers tekstus, 2026 geriau rašys vidurinės mokyklos lygio rašinėlius, sunkvežimius geriau vairuos 2027, geriau dirbs prekyboje 2031, bestselerius rašys 2049 metais, o chirurgines operacijas geriau atliks 2053. Iš tiesų, respondentų nuomone, visi žmonių darbai bus automatizuoti per artimiausius 120 metų.
Oxfordo ir Yale'io universitetų atlikta apklausa buvo išsiųsta DI tyrėjams, kurių pranešimai 2015 metais buvo skaityti vienoje iš dviejų šios srities konferencijų – Neuroinformacijos apdorojimo sistemų konferencijoje ir Tarptautinėje mašininio mokymosi konferencijoje. Iš viso atsiliepė 352 žmonės.
Rezultatai turi „toli siekiančias socialines pasekmes, – sako Katja Grace iš Mašinų intelekto tyrimų instituto Berklyje, Kalifornijoje. Tarkime, kaip mokytojai vertins kompiuterio sukurtus rašinius, kurio nebus galima atskirti nuo tikro?
Tačiau bent jau būsime patys, kad galėtume išspręsti tokias problemas. Nepaisant medijų perdėtai kurstomo DI pavojaus, tyrėjų nuomone, yra tik 5 procentų tikimybė, kad kompiuteriai sukels pasekmes, gresiančias žmonijos išnykimu.
Vienpusiškas DI
DI jau dabar lenkia žmogų daugelyje sričių. „AlphaGo“, „Google DeepMind“ DI, neseniai nugalėjo geriausią pasaulyje „Go“ žaidėją. Kitos sistemos geba iš lūpų skaityti geriau, nei profesionalai ar padeda detektyvams atsijoti policijos duomenis. Tačiau visi jie gerai atlieka tik vieną užduotį ir būtų beverčiai daugelyje kitų sričių – nebent būtų ištreniruoti iš naujo.
„Vis daugiau ženklų rodo, kad mašinos gali aplenkti žmogaus protą sudėtingose, tačiau specifinėse užduotyse, – sako Eleni Vasilaki iš Sheffieldo universiteto JK. Bet nedaug kas rodo, kad greitu metu atsirastų DI, kurio protas lankstumu prilygtų žmogaus, sako ji.
Apklausos rezultatuose nebuvo ryšio tarp tarp tyrėjų amžiaus ir jų pateiktų prognozių, bet žmonių gyvenamoji vieta buvo svarbi. Azijoje gyvenantys tyrėjai paprastai prognozavo spartesnį DI vystymąsi, – jie prognozavo, kad DI aplenks žmogų visose srityse per artimiausius 30 metų, – nei Šiaurės Amerikos atstovai, šį virsmą planavę po 74 metų. „Tai gali būti įdomus kultūros pasireiškimas, formuojantis nuomonę apie technologijas“, – sako Leslie Willcocks iš Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos.
Tačiau atsakymai ne visada sutapdavo, pavyzdžiui, kokį žaidimą DI turėtų įvaldyti. „Jie spėja, kad DI aplenks žmones vaizdo žaidime „StarCraft“ per šešis metus, o visuose „Atari“ žaidimuose – per devynis metus, – sako Georgios Yannakakis iš Maltos universiteto Msidoje. – Kai kurie „Atari“ žaidimai sunkūs, bet neprilygsta „StarCraft“.“
Be to didžioji dalis apklausos gilinosi į kognityvinius intelekto aspektus, atitinkančius tiksliai apibrėžtas užduotis. „Bet kai kurios intelekto dalys, tarkime emocinis intelektas, yra už kognityvaus pažinimo ribų, – pastebi Yannakakis. – Būtų įdomu pasiteirauti, kada DI aplenks žmones kaip meno ar kino kritikai.“
