Šią savaitę Sandra Gricienė savo gyvenimą keičia iš esmės ir svajoja tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitoms: moteris turėjo stabilų darbą provincijoje, bet jį iškeitė į informacinių technologijų (IT) mokymus, kad vėliau galėtų dirbti šį darbą nuotoliniu būdu.
Šią savaitę Sandra Gricienė savo gyvenimą keičia iš esmės ir svajoja tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitoms: moteris turėjo stabilų darbą provincijoje, bet jį iškeitė į informacinių technologijų (IT) mokymus, kad vėliau galėtų dirbti šį darbą nuotoliniu būdu.
„Gyvenu mažame Aukštaitijos mieste Kupiškyje. Labai džiaugiuosi, kad čia gyvenu, deja, dažnai tenka įrodinėti didmiesčių žmonėms, kad taip sakau ne todėl, kad man „tenka“ gyventi provincijoje, o kad tai yra mano sąmoningas apgalvotas pasirinkimas. Tikrai labai myliu šį gražų miestą“, – pasakoja pašnekovė.
Ši savaitė S. Gricienės gyvenime – pirmoji esminių pokyčių pradžia. Ji atsisakė stabilaus darbo pardavimų vadybininke durpių gavybos ir perdirbimo įmonėje „Durpeta“ ir ėmė lankyti IT kursus Kaune, kartu dabar jai yra prasidėjusi sesija Vilniaus kolegijoje, kur ji studijuoja Programų sistemas antrame kurse.
28-erių dviejų vaikų mama ryžosi atsisakyti darbo tam, kad galėtų tęsti mokslus, o po to ieškoti praktikos vietos ir galiausiai įsidarbinti IT nuotoliniu būdu.
„Tikiuosi, kad jau kitas mano darbas bus programuotoja, – sakė ji. – Nuotolinio programuotojos darbo ieškosiu todėl, kad noriu gyventi Kupiškyje, nenoriu keltis į Kauną ar Vilnių. Gyventi mažame mieste matau daug privalumų ir tik keletą trūkumų, kuriuos bandau išspręsti. Sprendžiant karjeros klausimus Kupiškyje supratau, kad nebūtinai turiu dirbti šiame mieste. Sujungus mano polinkį į tiksliuosius mokslus, domėjimąsi technologijų sritimi ir norą dirbti nuotoliniu būdu, priėmiau sprendimą, kad programavimas galėtų būti tas darbas, kuris man tiktų ir patiktų.“
Iki dabar S. Gricienė yra turėjusi įvairios darbo patirties: ji yra dirbusi draudimo brokerio asistente, administratore, apskaitininke, vadybininke.
„Visose darbovietėse būdavau „ta, kuri sutaiso užstrigusį kompiuterį, – šypteli pašnekovė. – Ateityje norėčiau tapti moterų iš mažų miestelių, nutarusių žengti į IT sektorių įkvėpėja. Iki tikslo dar teks nueiti nemažai žingsnių, bet aš jau pradėjau.“
Pirmiausia, IT sritis, anot pašnekovės, ją domina dėl perspektyvų: darbas gali būti atliekamas iš įvairių vietų, yra galimybė kilti karjeros laiptais, svarbu ir galimybė dirbti ir užsidirbti.
S. Gricienė sako, kad anksčiau savęs nesiryžo sieti su technologijomis veikiausiai dėl to, kad jai trūko informacijos apie IT profesijas, perspektyvas, ji sako neturėjusi su kuo apie tai pasikalbėti.
„Taip sutapo, kad tuo metu kai buvau vaiko priežiūros atostogose ir praleisdavau daug laiko namuose, žiniasklaidoje pastebėdavau straipsnius apie programuotojų trūkumą, apie perspektyvas IT sektoriuje. Tuo metu sužinojau, kad vienas brolio draugas studijavo programų sistemas ir jau antrame kurse pradėjo dirbti programuotoju. Aš jo pradėjau klausinėti apie programavimą iš esmės – kas tai, kaip, kodėl... Jis mielai atsakydavo į visus klausimus ir paskatino mane stoti į dabar mano pasirinktą studijų programą“, – kalbėjo ji.
Kartu moteris dalyvauja ir „Women Go Tech“ programoje, kurios tikslas – padėti moterims įsitvirtinti IT srityje. Ji sako, kad dalyvavimas šioje iniciatyvoje ją paskatino ne abejoti, o imtis veiksmų.
„Mano lūkesčiai jau yra viršyti. Buvau išsikėlusi tikslą susipažinti su programuotojo profesija ir susidaryti karjeros planą. Bet šiuo metu, su mentoriaus pagalba, aš ne tik turiu planą, bet jį jau pradėjau vykdyti“, – apibendrina S. Gricienė.
