„Lawtech“ tipo bendrovės kuriasi ir Lietuvoje

Skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis

Informacinės technologijos, greitis ir mobilus žmonių gyvenimo būdas keičia įprastas paslaugų formas net ir teisės srityje – „lawtech“ tipo bendrovės populiarėja visame pasaulyje, užuomazgų jau randama ir Lietuvoje. Taip pasaulyje vadinamos įmonės, teikiančios teisines paslaugas nuotoliniu būdu internetu, pasitelkus inovatyvias technologijas ir saugant duomenis debesyse.

Pasak Mariaus Šlepečio, skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovo, „lawtech“ apraiškos Lietuvoje egzistuoja jau kurį laiką, tačiau iki šiol tai deklaruojančių įmonių beveik nėra. Pasaulyje ši tema ypatingai suaktyvėjo 2016 metų pradžioje. Maždaug prieš metus Anglijoje bendrovė „Absolute Barrister“ garsiai iškėlė „lawtech“ klausimą ir siekė jį apibrėžti – kokios tai paslaugos, kas jas atlieka, kokie principai ir metodai taikomi. Bendrovė laimėjo įvertinimą už inovatyvumą ir tapo inspiracija kitoms panašaus pobūdžio įmonėms sekti jų pavyzdžiu. Konkurencinga aplinka teisės srityje paskatins „lawtech“ bendrovių vystymąsi ir Lietuvoje.

Esminis „lawtech“ kriterijus – informacinių technologijų būdu suteikti paslaugas klientui sutaupant laiko, pinigų ir žmogiškų resursų. Lyginant su tradiciniu būdu skolų išieškojimo ar teisės paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, „lawtech“ pranašumas tas, kad paslaugoms suteikti pakanka minimalių kaštų ir administracinių procesų: klientui ir teisininkui nereikia susitikti, taip pat nieko nereikia siųsti paštu, reikalingas tik internetas. Juo naudojantis pakanka kelių žingsnių pateikti savo užklausą. Rinkdamasis paslaugą platformoje, žmogus jau mato visą jų spektrą ir konkrečios paslaugos aprašymą, vizualinę informaciją, kas dažnai tradicinėse advokatų kontorose ar jų puslapiuose nepateikiama.

Pasak M. Šlepečio, žiūrint net ir iš teisininko, paslaugas teikiančio darbuotojo perspektyvos, dirbti „lawtech“ principu yra patogiau. Konsultantas gauna aiškiai suformuluotą užduotį, konkrečią užklausą, nepaliekančią erdvės interpretacijoms, spėlionėms. Klientas kreipiasi jau išsiaiškinęs, ko jam reikia, apsibrėžęs savo klausimą, kitaip tariant – atlikęs namų darbus. Jei klientui ar teisininkui kyla papildomų klausimų, jis gali juos užduoti per platformą, skambinti per platformą, nusiųsti žinutę arba stebėti procesą nekontaktuodamas.

„Lawtech“ – ypač geras sprendimas laisvai samdomiems, individualia veikla užsiimantiems žmonėms, taip pat smulkiam verslui. Tai bus jų išsigelbėjimas, mano M. Šlepetis. Teisinių paslaugų sistema internete padės jiems lengviau susitvarkyti teisinius formalumus ir išspręsti kilusias problemas. Tai patrauklu ir meno sričių žmonėms: „Pastebima, kad kai kuriems žmonėms sunku bendrauti su advokatais ar teisininkais, jie bijo likti nesuprasti, nes dažnai patys negali įvardinti savo problemos. O turėdami paskyrą „lawtech“ platformoje ir kreipdamiesi internetu, klientai gali savarankiškai identifikuoti reikiamą paslaugą. Jiems nebūtina samdyti teisininko, kad gautų profesionalią konsultaciją“, – teigia M. Šlepetis.

Pridėtinę vertę kuria ir tai, kad duomenys saugomi debesyse ir vartotojui yra pasiekiami iš bet kur. Jam nereikia su savimi turėti jokių dokumentų. Bet kada prisijungęs prie savo paskyros, vartotojas prieina prie savo informacijos, nes visi dokumentai, sutartys yra pasiekiami debesyse.

Marius Šlepetis teigia, kad Lietuva nėra ryški tarptautiniame „lawtech“ žemėlapyje – užuomazgos dar tik vystosi, o ir patį terminą daugelis girdi pirmą kartą. Kol kas kiek labiau esame susidūrę su terminu FinTech, kuris Lietuvoje atsirado prieš keletą metų, nors greitųjų kreditų bendrovės, teikiančios paslaugas internetu, Lietuvoje veikia nuo 2005 metų. Dabar matome besivystančias „lawtech“ bendroves. Tarp jų – ir „Legal Balance“, vystanti du „lawtech“ projektus. Vienas iš jų – 2016 m. pristatyta pirmoji Baltijos šalyse nuotolinė skolų valdymo ir registravimo platforma www.eskolos.lt. O naujas projektas „Teisės partneris“ (www.teisespartneris.lt) pradės veikti iki šių metų galo ir teiks įmonių, sutarčių ir darbo teisės srities teisines konsultacijas.

Pagal „lawtech“ principus inovatyvią platformą kuriančios bendrovės vadovas M. Šlepetis pasakoja: „Jei žmogus nesusidūręs ir teisinių procedūrų neišmano, jam tenka registruotis vizitui pas advokatą pirmiausiai tam, kad išsiaiškintų, kokia paslauga jam reikalinga, ar paslauga yra būtent ta, kurios jam reikia, ir tik po to sprendžiama jo problema. O konsultacijos įkainojamos pagal jų trukmę. Mūsų būsimoje platformoje prisijungus internetu, pakaks skirti keletą minučių, pažiūrėti vaizdinę medžiagą ir iškart suvokti, kokia paslauga reikalinga. Atlikus kelis paspaudimus, užklausa pasieks klientui priskirtą teisininką ir bus pradėta nagrinėti. Toje pačioje platformoje klientas taip pat galės pats susigeneruoti reikiamą sutartį ar raštą, suvedęs šalių duomenis. Tai vieni iš „lawtech“ tipo veiklos išskirtinumų, kurie padeda taupyti ir laiką, ir pinigus“.

Siekdama įtvirtinti „lawtech“ tradicijas, „Legal Balance“ perspektyvoje ketina teikti paslaugas visą parą kiekvieną savaitės dieną, taip pat numato tarptautinę plėtrą ir „lawtech“ projektus vystys kaimyninėse šalyse.

Pasaulyje populiarėja bendrovės, technologijų pagrindu teikiančios įvairiausio pobūdžio paslaugas, o Lietuvoje dar tik žengiami pirmieji žingsniai. Tačiau, pasak M. Šlepečio, tik laiko klausimas, kada ir čia identifikuosime daugybę kitų tokio tipo bendrovių. Pasaulyje egzistuoja tokios kaip „adtech“ (Advertising), „edtech“ (Educational), „martech“ (Marketing) ir netgi „foodtech“, kurių pavyzdžiu gali pasekti ir Lietuvos įmonės.