„World Wide Web Consortium“ vadovas Timas Bernersas-Li (Tim Berners-Lee), kuris yra vadinamas interneto įkūrėju, įvardijo 3 pagrindines tolesnio Pasaulinio tinklo egzistavimo grėsmes. Jis paskelbė atvirą laišką, kuriame jis perspėjo apie 3 pagrindines grėsmes, galinčias trukdyti interneto plėtrą. 
„World Wide Web Consortium“ vadovas Timas Bernersas-Li (Tim Berners-Lee), kuris yra vadinamas interneto įkūrėju, įvardijo 3 pagrindines tolesnio Pasaulinio tinklo egzistavimo grėsmes. Išsamiau apie 3 pagrindines interneto plėtros grėsmes nagrinėjo portalo „Market Leader“ žurnalistai.
Seras Timas Bernersas-Li paskelbė atvirą laišką, kuriame jis perspėjo apie 3 pagrindines grėsmes, galinčias trukdyti interneto plėtrą. Beje, tuo pačiu metu Pasaulinio tinklo kūrėjas nurodė ir galimus šios jo įvardintos problemos sprendimo būdus. Bernersas-Li atkreipė dėmesį į tai, kad prieš 28 metus jis pristatė savo atviros platformos viziją, kurioje žmonės galėtų dalintis informacija, nepriklausomai nuo esamų politinių ar kultūrinių ribų. Tačiau pastaraisiais metais interneto įkūrėjas vis aiškiau stebėjo 3 tendencijų, galinčių sutrukdyti Pasauliniam tinklui realizuoti jo turimo instrumento, tarnaujančio visai žmonijai, potencialą, pasireiškimą.
Kas šiandien kelia grėsmę interneto plėtrai?
Pirmąja realia grėsme Bernersas-Li vadina asmeninių duomenų kontrolės praradimą. Šiuo metu yra labai paplitęs verslo modelis, kuris siūlo vartotojams nemokamą turinį mainais į jų asmeninius duomenis.
Dauguma vartotojų sutinka su šiomis sąlygomis. Bet, galų gale žmonės praranda tokį privalumą, kaip galimybę savarankiškai priimti sprendimus apie tai, su kuo ir kokia informacija jie dalinsis. Be to, vyriausybė čia arba bendradarbiauja su kompanijomis, arba priverčia jas dalintis surinktais asmeniniais duomenimis. Dažnai tai virsta piktnaudžiavimu ir kišimusi į privatų gyvenimą, o esant represiniams režimams – suėmimais ir žmogžudystėmis.
Antroji grėsmė – šiandien tinkle yra labai lengva skleisti dezinformaciją. Dauguma vartotojų reikiamos jiems informacijos ieško tik keliose naujienų svetainėse ir socialiniuose tinkluose.
Šie interneto ištekliai studijuoja žmonių asmeninius duomenis, naudodami specialius algoritmus, o po to atrenka informaciją apie konkretų žmogų. Galiausia, svetainė parodo vartotojui tai, ant ko jis beveik garantuotai „spustels“. Dėl šios priežasties įvairiausia melaginga informacija gali pasklisti miško gaisro greičiu. Dažnai tuo pasinaudoja nusikaltėliai, norintys pasiekti kokių nors savo politinių ar finansinių tikslų.
Trečioji grėsmė – politinės reklamos individualumas. Ji vis labiau tampa tokia dėl aukščiau aprašytų priežasčių – vartotojas ieško informacijos tik keliose tinklapiuose ir galiausiai paieškos rezultatas „pakoreguojamas“ pagal jį.
Kai kurie duomenys rodo, kad per prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose, kurie vyko praėjusių metų rudenį, socialiniame tinkle „Facebook“ kasdien buvo demonstruojama apie 50 tūkstančių politinės reklamos variacijų. Todėl kilo įtarimas, kad tokios priemonės galėjo būti panaudotos turint nesąžiningų ketinimų.
Siekiant grąžinti asmeninius duomenis į vartotojų rankas, reiktų bendradarbiauti su internetinėmis kompanijomis. Be to, taip pat reikėtų padidinti spaudimą interneto gigantams, verčiant juos aktyviau kovoti su dezinformacija. Pasak Bernerso-Li, kova su grėsmėmis internetinio tinklo industrijoje bus nelengva.
