Daugelis mūsų sunkiai prognozuotų, kas dar nutiks iki 2016 pabaigos (o prisimenant, kas buvo iki šiol – reikėtų tikėtis, kad nutiktų kuo mažiau), o „Microsoft“ stengiasi nukreipti mūsų mintis į šviesų rytojų ir bando prognozuoti, kas bus ateityje.Daugelis mūsų sunkiai prognozuotų, kas dar nutiks iki 2016 pabaigos (o prisimenant, kas buvo iki šiol – reikėtų tikėtis, kad nutiktų kuo mažiau), o „Microsoft“ stengiasi nukreipti mūsų mintis į šviesų rytojų ir bando prognozuoti, kas bus ateityje.
Viena didžiausių pasaulyje programinės ir techninės įrangos bendrovių apklausė 17 tyrimų padalinyje dirbančių moterų apie tai, kokią jos numato ateitį – artimais 2017 ir tolimais 2027 metais.
Daugelis jų svarsto, kad pagrindiniai pokyčiai bus susiję natūralios kalbos supratimu, mašininiu mokymusi, žemės ūkio programine įranga ir virtualia realybe (bei kitomis sritimis). Visas jų prognozes vienoje vietoje galima perskaityti šioje svetainėje, bet galima atrinkti kelias įdomiausias jų įžvalgas.
„Microsoft“ nuotr.
„Microsoft“ tyrimų laboratorijoje Indijoje dirbanti Kalika Bali tikina, kad per ateinančius metus kompiuteriai išmoks kur kas geriau suprasti žmogaus kalbą – ir ne tik kurią nors iš dominuojančių pasaulyje (anglų, ispanų, kinų ar kt.), bet ir mažiau „populiarias“ kalbas. Be to, kompiuteriai sugebės perprasti, kai viena kalba šnekantis žmogus staiga, galbūt net tame pačiame sakinyje, peršoka į kitokią kalbą.
O po vienuolikos metų kompiuteriai sugebės su žmogumi palaikyti natūralų pokalbį, prisitaikant prie įvairių socialinių situacijų, ginčijantis ir įtikinėjant – lygiai, kaip tai kasdien daro žmonės tarpusavio pokalbyje.
Pagrindinėje „Microsoft“ būstinėje Redmonde dirbanti mokslininkė Susan Dumais galvoja, kad 2027 metais nebeliks tokio dalyko, kaip paieškos laukelis. Bet jį pakeis paieškos funkcija, kuri veiks iš esmės visuose mus supančiuose objektuose ir supras savo veikimo ir žmogaus pageidavimų kontekstą. Anot jos, jau dabar matome pirmuosius tokios tobulėjančios paieškos ženklus – skaitmeniniai asistentai vis geriau supranta, ko iš jų norima.
Kembridžo (Jungtinė Karalystė) tyrimų laboratorijoje dirbanti mokslininkė Sara-Jane Dunn galvoja, kad nors ateinančiais metais didesnės su gyvybės programavimu susijusios pažangos tikėtis nereikėtų (geriausiu atveju reikėtų tikėtis teorinių informacijos apdorojimo gyvuosiuose organizmuose pagrindų), po 11 metų padėtis bus visai kita, ir jeigu per 50 metų iki šiol smarkiai keitėsi tik žmonių gebėjimas programuoti silicį, tai 2027 metais jau galima tikėtis, kad panašiai tiksliai galėsime užprogramuoti ir gyvus organizmus, ląsteles. Anot jos, brėkšta gyvos programinės įrangos era.
Redmonde dirbanti Mar Gonzalez Franco prognozuoja, kad ateinančiais metais smarkiai patobulės virtualios realybės sistemų gebėjimas reaguoti į tomis sistemomis besinaudojančio žmogaus judesius. O jau po 11 metų virtuali realybė dirgins ne tik mūsų regos, klausos ir pusiausvyros jusles, bet sukels tikrų tikriausias haliucinacijas. Be to, į dirginamų juslių sąrašą galima bus įtraukti ir lytėjimą.
Asta Roseway, taip pat dirbanti Redmondo tyrimų laboratorijoje, teigia, kad jau ateinančiais metais daiktų internetą pradės atradinėti ūkininkai, pasitelksiantys kompiuterius, kurie stebės pasėlius ir įvairiais lygmenimis analizuos augalų būklę. O 2027 metais didelę dalį ūkininkų darbo atliks dirbtinis intelektas, kuris, nepriklausomai nuo aplinkoje siaučiančios audros, kaitros, sausros ar uraganų, palaikys iš esmės nekintančią, optimalią pasėlių būklę, taip užtikrindamas maksimalų derlių. Ir tuo pačiu prižiūrės, kad dirva nebūtų nualinta.
