KTU mokslininkas Linas Miknius: žibalas vasarinio dyzelino nepavers žieminiu

Termometrų stulpeliams nukritus gerokai žemiau nulio, neužsivedantis dyzelinis automobilis – dažno vairuotojo galvos skausmas. Viena pagrindinių to priežasčių – degalų bake likęs vasarinis kuras.

Nors atšiauri žiema lietuviams – anokia naujiena, vis dar pasitaiko vairuotojų, kuriuos ji, kaip ir kelininkus staiga iškritęs sniegas, „užklumpa netikėtai“. Šaltą rytą neužvedus automobilio, specialistai pataria palikti jį nejudinamą iki pavasario. Jei toks transporto priemonės „žiemos miegas“ neįmanomas, pakaktų nutempti ją į šiltesnę vietą, kad sustingę degalai atšiltų ir suskystėtų.

Geriausia išeitis – atšildyti

„Pastačius automobilį šildomame garaže, atšilusio dyzelino likučius reikia išsiurbti ir pakeisti žieminiu. Pagelbėti gali ir specialūs priedai, bet iš jų stebuklų tikėtis nevertėtų. Tokių įpylus į baką, stingimo temperatūra šiek tiek sumažės, tačiau vasariniai degalai žieminiais nepavirs“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) docentas Linas Miknius.

Negalėdami užvesti automobilio kai kurie vairuotojai griebiasi ir kitos gudrybės bandydami jį „prikelti“. Neretai į kuro baką šliūkšteli benzino ar žibalo. Ekspertai pataria elgtis atsakingai, nes šitaip galima ir pakenkti transporto priemonei.

„Tokiu būdu galima šiek tiek pagerinti žematemperatūrines dyzelino savybes, bet žieminių degalų šitaip, vėlgi, nepagaminsite. Nebent pasielgti priešingai ir į žibalą įmaišyti šiek tiek vasarinio dyzelino. Bet tai daryti galima tik išskirtiniais atvejais, nes žibalas, o juo labiau benzinas, neturi reikiamų dyzelino savybių, todėl gali gerokai pakenkti varikliui bei kuro sistemai“, – tikino L. Miknius.

Skiriasi temperatūrų ribos

Pasak KTU mokslininko, kuro filtro šildymas duotų rezultatų tik tuomet, jei dyzelinas bake tebebūtų skystas, bet pradėjus jam drumstis, šiek tiek pavažiavus degalų filtras vėl užsikimštų ir dyzelino tiekimas į variklį tiesiog sustotų.

Mokslininkų teigimu, dyzelinas – skirtingos stingimo temperatūros angliavandenilių mišinys, todėl neturi aiškiai išreikštos kristalizacijos temperatūros, kaip vanduo. Šąlant degaluose esantys parafinai kristalizuojasi – dyzelinas drumsčiasi, klampa didėja, o dar labiau sumažėjus temperatūrai kuras visiškai praranda takumą.

„Vasarinį nuo žieminio dyzelino iš esmės skiria tik žematemperatūrinių parametrų vertės: ribinė filtruojamumo temperatūra bei žieminiam dyzelinui papildomai normuojama drumstimosi temperatūra. Jų vertės gali būti 5–25 laipsnių didesnės už kuro stingimo temperatūrą“, – pastebėjo L. Miknius. Lietuvos degalinėse parduodamas pirmos ir antros klasės žieminis (arktinis) dyzelinas. Jo drumstimosi ir ribinė filtruojamumo temperatūra yra ne didesnė, kaip -16 ir -26 °C bei, atitinkamai, -22 ir -32 °C. Vasarą tiekiamas C klasės vasarinis dyzelinas, kurio ribinė filtruojamumo temperatūra yra ne didesnė kaip -5 °C.

Su benzinu mažiau bėdų

Atskirti žieminį dyzeliną nuo vasarinio nesunku. Ekspertai pataria supilti skysčius į skirtingas bespalves nedidelio tūrio talpas ir palikti porai valandų šaldymo kameroje. Po kiek laiko vasarinis dyzelinas bus praradęs takumą, o žieminis išliks skystas, skaidrus arba tik šiek tiek susidrumstęs. KTU mokslininkų teigimu, vasaros metu naudoti žieminį dyzelinį kurą galima, bet nepatariama, nes žieminio dyzelino klampa yra mažesnė, o vasara ji dar sumažėja, todėl kuro siurblio tepimas nebus toks geras, kaip eksploatuojant vasarinį dyzeliną.

Tuo metu benzininių automobilių savininkams, anot L. Mikniaus, degalų sustingimo grėsmės nebaisios: „Benziną sudarantys angliavandeniliai – mažesnės molekulinės masės, o jų stingimo temperatūra yra gerokai mažesnė už dyzelino. Žemėje nebūna tokios temperatūros, kuriai esant benzinas prarastų takumą.“

Vis dėlto Kauno technologijos universiteto docentas ragina vairuotojus prieš kiekvieną sezoną tinkamai rūpintis savo transporto priemonėmis, nepaisant degalų rūšies.