Šiandien internetas leidžia daug ką atlikti greičiau ir patogiau, o bendravimas internetu – tai neatsiejama jauno žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Tačiau ar jaunuolis, praleisdamas vis daugiau laiko virtualioje erdvėje ir viešindamas informaciją apie savo gyvenimą, tikrai kenkia sau?
Šiandien internetas leidžia daug ką atlikti greičiau ir patogiau, o bendravimas internetu – tai neatsiejama jauno žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Tačiau ar jaunuolis, praleisdamas vis daugiau laiko virtualioje erdvėje ir viešindamas informaciją apie savo gyvenimą, tikrai kenkia sau? Ar tikrai asmeninio gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę turi neigiamų pasekmių jauno žmogaus mąstymui, tikrovės suvokimui, gebėjimui skirti gera nuo bloga? O gal atvirkščiai – tai skatina jauno žmogaus fantaziją ir smalsumą?
Jeigu naudojimasis interneto teikiamomis galimybėmis tapo neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, o kiekvienas rytas pirmiausia prasideda ne nuo kavos puodelio, o nuo prisijungimo prie socialinių tinklų, naujienų portalų, galbūt verta savęs paklausti, ar jums jau pasireiškė FoMO. Kaip teigia Vilniaus universiteto doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė, FoMO (ang. fear of missing out) yra naujas reiškinys, paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, kai šie, naudodamiesi socialiniais tinklais, bijo praleisti kažkokį įvykį ar naujieną.
Jaunas žmogus savo gyvenimą vis dažniau perkelia į virtualią erdvę
Vaikai socialiniais tinklais pradeda domėtis labai anksti, o beveik kiekvienas aštuntokas jais jau naudojasi. Jaunuoliai tokiu būdu siekia kitų pripažinimo, supratimo, naujų santykių, nes tai yra daug greitesnis, nieko nekainuojantis, tiesioginis būdas pristatyti save, dalytis patirtimi, hobiais, interesais, savijauta realiuoju laiku.
Jaunas žmogus, atlikdamas veiksmus virtualioje erdvėje, dažniausiai nesusimąsto apie kylančias grėsmes ir to pasekmes, todėl svarbu šviesti vaikus ir jaunimą interneto ir socialinių tinklų naudojimo klausimais. Ne visi tėvai domisi socialinių tinklų naudojimosi pasekmėmis, kai jaunuoliai daug laiko skiria virtualiam bendravimui, tačiau manoma, kad tėvai turėtų būti pirmieji žmonės, kurie galėtų paaiškinti vaikams, kokio pobūdžio informacija neturėtų pakliūti į virtualią erdvę, turėtų paaiškinti saugaus elgesio internete taisykles.
Verta akcentuoti, kad ne tik tėvai, bet ir bendrojo lavinimo įstaigos galėtų prisidėti prie saugaus interneto temos aktualizavimo, ypač ugdant jaunuolių kritinį mąstymą. Pastebima, kad virtuali erdvė yra tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, todėl ja protingai naudotis turėtų ne tik jauni žmonės, bet ir suaugusieji.
Virtuali erdvė kenkia ar padeda?
Manoma, kad socialiniai tinklai kelia pavojų asmeniui, didindami jo nerimą. Nerimas didėja, kai nesulaukiama atitinkamos reakcijos į virtualioje erdvėje skelbiamą informaciją, pavyzdžiui, asmeniui pakeitus profilio nuotrauką, tik keliems asmenims paspaudus „patinka“.
Taip pat pastebima, kad kuo daugiau jaunuoliai naudojasi „Facebook“ tinklu, tuo labiau jie tampa nepatenkinti savo gyvenimu, o labiausiai juos liūdina draugų atostogų žinutės ir nuotraukos. Tačiau yra ir teigiamų pavyzdžių, kai virtuali erdvė ar dalyvavimas joje lavina jaunų žmonių vaizduotę, skatina domėjimąsi aktualiomis temomis. Vainius Volungevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos doktorantas, teigia, kad įsitraukimas į internetinių žaidimų sūkurį skatina kūrybiškumą, stiprina jaunuolių bendruomeniškumo jausmą bei lavina vaizduotę. Tiesa, yra ir tokių, kurie akivaizdžiai demonstruoja neapykantos kalbą.
Neapykantos kalbą internete neretai skleidžia ir komentarai, rašomi po įvairiomis publikacijomis. Tai ypač aktualu kalbant apie pagrindinius naujienų portalus, kur komentuoti galima anonimiškai. Pastebima iniciatyvų, kai naujienų portalai atsisako galimybės leisti žmonėms komentuoti publikacijas anonimiškai, suprasdami, kad jie praranda dalį skaitytojų, tačiau kelia turinio ir internetinės higienos kokybę.
