Žiniasklaida jau pranešė apie NASA pasiekimus, tiriant Jupiterio palydovą Europa. Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo iki 200 km aukščio vandens čiurkšles, trykštančias viename apledėjusiame Jupiterio palydove. Šie geizeriai veikiausiai trykšta iš storais ledo šarvais padengto vandenyno. 
Žiniasklaida jau pranešė apie NASA pasiekimus, tiriant Jupiterio palydovą Europa. Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo iki 200 km aukščio vandens čiurkšles, trykštančias viename apledėjusiame Jupiterio palydove. Šie geizeriai veikiausiai trykšta iš storais ledo šarvais padengto vandenyno. Jupiterio palydovą Europa mokslininkai laiko vienu iš Saulės sistemos objektų, kuriuose vertėtų ieškoti nežemiškos gyvybės pėdsakų.
Tačiau šis dangaus kūnas nėra „šiltnamis“ gyviems organizmams. Be radiacijos ir kosminio šalčio, Europoje yra ir kitų grėsmių. Tai – nuolatiniai nedideli ledo drebėjimai, prilygstantys Žemės drebėjimams. Nors Europa skrieja aplink didžiausią Saulės sistemos asteroidų ir meteoritų „siurblį“, pavadinimu Jupiteris, vis dėlto tikimybė, kad į bazę pataikytų nedidelis meteoras, nebūtų nulinė. Europos gravitacija siekia tik apie 13 proc. Žemės gravitacijos, todėl Europa beveik neturi atmosferos.
NASA/JPL-Caltech iliustr. / Jupiterio palydovo Europos paviršiuje yra sūraus vandens
– Tai kodėl žmonijai toks svarbus šis – vienas iš 67 – Jupiterio palydovų? Apie tai kalbamės su Lietuvos astronomų sąjungos pirmininku dr. Vidu Dobrovolsku.
– Šio palydovo įdomumas yra tai, kad dar maždaug 1990 m. pabaigoje tiriant kosminiais aparatais buvo sužinota, kad po palydovo Europa paviršiumi turėtų būti skysto vandens sluoksnis. Kitaip tariant – vandenynas. Kadangi Žemėje vanduo yra viena iš pagrindinių gyvybės sąlygų, tuo metu kilo labai didelis susidomėjimas. Prieita prie išvados, kad šis Jupiterio palydovas, ko gero, būtų tinkamiausia Saulės sistemos vieta, kur būtų galima ieškoti paprasčiausių gyvybės formų.
Žinoma, kalbama apie bakterijas ar vienaląsčius gyvūnus. Problema, žinoma, yra ta, kad buvo aptikti tik netiesioginiai įrodymai. Kitaip tariant, virš vandenyno turėtų būti kelių dešimčių kilometrų storio ledo pluta. Nuotraukose matoma, kad ji labai suaižėjusi. Dažnai panašius vaizdus matome nuotraukose iš Žemės Šiaurės ašigalio regionų.
– Tačiau tai netiesioginiai požymiai. O kaip gauti tikrų įrodymų?
– Šiuo metu planuojama, kad kada nors į palydovą Europa bus nusiųsti robotai, kurie nusileis paviršiuje ir pragręš ledo plutą. Žinoma, ši užduotis sunkiai įgyvendinama technologiškai. Juk kalba eina apie kelių dešimčių kilometrų storio ledo plutą.
– Tačiau NASA pranešimuose minimi geizeriai, trykštantys iki 200 km aukščio pro suaižėjusį ledyną.
– Kosminiu „Hubble“ teleskopu ir pavyko pastebėti, kad periodiškai palydovo paviršiuje pasirodo tokie tarsi geizeriai. Sakau „tarsi“, nes kol kas nėra galutinai įrodyta, kad tai yra vandens geizeriai. Noriu atkreipti dėmesį, kad Europos geizerių nuotraukos buvo gautos tuo metu, kai palydovas (mums žvelgiant iš Žemės) praskriejo Jupiterio fone. Kitaip tariant, didžiulis Jupiteris buvo už Europos palydovo ir tapo savotišku „prožektorium“, kurio spindulių dalį ir sugėrė nuo Europos paviršiaus tryškę „geizeriai“. Taigi fone matėsi ir buvo nufotografuoti jų šešėliai. Tačiau nėra žinoma, nėra tiesioginių įrodymų, kad tai tikrai yra vandens fontanai. Tad dar trupučiuką teks luktelėti, kol pavyks galutinai tai įrodyti.
– O jei pavyks įrodyti, kad egzistuoja ir vandenynas, ir geizeriai? Kas tada? Juk bet kuriuo atveju palydove Europa sąlygos gyvybei nėra idealios – radiacija, žemės drebėjimai, maža gravitacija.
– Mes gana sudėtingai įsivaizduojame, kokiomis sąlygomis galėtų egzistuoti gyvybė. Kai kurios gyvybės formos gali puikiai išgyventi ekstremaliomis sąlygomis – dideliame slėgyje, aukštoje temperatūroje, siekiančioje 100 laipsnių, padidėjusiame radiaciniame fone. Netgi Žemėje, tarkime vandenyno dugne, tokiomis sąlygomis egzistuoja gyvi organizmai. Žinoma, aš turiu omeny paprasčiausią gyvybės formą – bakterijas. Jos savo energijos gavybai naudoja ne fotosintezę, kaip dauguma gyvūnų ar augalų rūšių, o naudojamos įvairios cheminės reakcijos. Taigi šis atradimas suteikia vilties, kad tokios ekstremalios gyvybės formos palydove Europa vis dėlto galėtų egzistuoti.
Žinoma, kalbant apie nežemiškos gyvybės paieškas, daugelio mintys nukrypsta į Marsą. Tačiau šis NASA atradimas parodo, kad pirmiausia palydovo Europa gelmėse galima tikėtis rasti gyvų organizmų. Taip, ten ir radiacinis fonas didelis, ir tokios kaip Žemėje atmosferos nėra. Tačiau kas žino, ką slepia storas ledo sluoksnis?
