Egzistuoja labai daug galimybių, kaip toliau galėtų vystytis Žemė. Tačiau ji gali atsitrenkti į kitą planetą, ją gali praryti juodoji skylė, ją gali nužudyti asteroidai. Kol kas niekas negali pasakyti, kas laukia Žemės jos gyvenimo pabaigoje: paslaptis, kas ir kada nulems mūsų gimtosios planetos mirtį.
 NASA nuotr. |
|---|
Egzistuoja labai daug galimybių, kaip toliau galėtų vystytis Žemė. Tačiau ji gali atsitrenkti į kitą planetą, ją gali praryti juodoji skylė, ją gali nužudyti asteroidai. Kol kas niekas negali pasakyti, kas laukia Žemės jos gyvenimo pabaigoje: paslaptis, kas ir kada nulems mūsų gimtosios planetos mirtį, rašo businessinsider.com.
Tačiau visi yra tikri dėl vieno dalyko: netgi jei Žemė išvengs ateivių atakų, kosminių uolų smūgių, branduolinės apokalipsės, ateis diena, kai mūsų planetą sunaikins Saulė.
Šis procesas nebus labai gražus, tvirtina businessinsider.com. Kaip tvirtina Sasekso universiteto astrofizikas Jillianas Scudderis, Žemės mirtis gali ateiti daug anksčiau nei mes planuojame.
Saulė gyvena savo branduolyje degindama vandenilio atomus ir paversdama juos heliu. Kas sekundę joje sudega apie 600 mlrd. tonų vandenilio. Kai Saulės branduolys prisisotina helio, jis traukiasi ir branduolinės sintezės reakcijos pagreitėja: Saulė išspjauna daugiau energijos.
Panašu, kad tai yra priežastis, kodėl kas milijardą metų Saulė pradeda šviesti apie 10 proc. šviesiau. Ir nors tie 10 proc. iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai dideli, tačiau mūsų planetai jie gali turėti katastrofiškų pasekmių.
„Spėliojimai, kas tiksliai nutiks Žemei, kai po keleto milijardų metų Saulė pradės šviesti ryškiau, nėra tikslūs.Gali būti, kad dėl didesnio Saulės aktyvumo nuo Žemės paviršiaus išgaruos daugiau vandens, o jis kaupsis atmosferoje. Vandens garai veiks tarsi šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios atmosferoje įkalins karštį, dar pagreitinantį garavimą“, – pasakojo mokslininkas, Jo nuomone, Saulės energija šviesos pavidalu subombarduos mūsų atmosferą ir „pavers Žemę sausąja dykyne.“
Tai dar ne viskas. Kas milijardą metų padidėjantis Saulės šviesos kiekis reiškia, kad maždaug po 3,5 mlrd. metų Saulė švies maždaug 40 proc. šviesiau. Tai privers užvirti vandenynus, išlydys ledynus ir sunaikins atmosferos drėgmės balansą. O tada mūsų planeta gali tapti it Venera – karšta, sausa ir nederlinga.
Taigi maždaug po 4–5 mlrd. metų, mūsų žvaigždė pabaigs deginti vandenilį ir pradės deginti helį. „Kai tik Saulės branduolyje išdegs visas vandenilis, žvaigždė oficialiai pabaigs vieną savo gyvenimo etapų ir tikriausiai taps raudonąja milžine“, – pasakojo mokslininkas. Jis sakė, kad Saulei tapus raudonąja milžine, jos branduolys bus labai karštas ir tirštas, o išoriniai jos atmosferos sluoksniai smarkiai išsiplės.
Plėsdamasi Saulės atmosfera pasieks net Marso dabartinę orbitą. Faktas, kad ji turėtų praryti Merkurijų ir Venerą, tačiau Marsas turėtų išgyventi. O štai Žemė turi dvi išeitis: gali būti, kad ji nuo Saulės išsigelbės arba bus praryta. Jos išsigelbėjimo atveju, karštis mūsų planetoje turėtų tapti nepakeliamas. Dėl to Žemė visai netrukus turėtų pavirsti liūdnu sausuoliu traškučiu.
„Mūsų planeta bus labai arti raudonosios milžinės paviršiaus, ir gyvybei egzistuoti tai nebus pačios palankiausios sąlygos“, – pasakojo astrofizikas.
Kai Saulė sunaikins savo degalų rezervuarus, ji taps nestabili ir pradės pulsuoti. Pulsuodama ji pradės spjaudyti savo išorines atmosferos dalis į kosmosą ir darys tai tol, kol iš jos teliks tik karštas ir sunkus branduolys – Saulės centras – apsuptas kosmoso dulkių debesies.
Ilgainiui Saulė blės ir taps baltąja nykštuke. Jis šals ir visai neprimins savo buvusios gyvybingos egzistencijos.
