Šiais metais Lietuvos aukštosios mokyklos priėmė beveik 3 tūkst. studentų į pirmosios pakopos informacinių technologijų pakraipos studijų programas. Padidinus studijų krepšelių skaičių, šiais metais studentų skaičius padidėjo atitinkamai, tačiau tai tėra tik vienas iš teigiamų pokyčių su IT susijusių studijų progrese.
Šiais metais Lietuvos aukštosios mokyklos priėmė beveik 3 tūkst. studentų į pirmosios pakopos informacinių technologijų (IT) pakraipos studijų programas. Padidinus studijų krepšelių skaičių, šiais metais studentų skaičius padidėjo atitinkamai, tačiau tai tėra tik vienas iš teigiamų pokyčių su IT susijusių studijų progrese. Siekiant užtikrinti studijų kokybę bei universitetų konkurencingumą užsienio rinkoje, studijų krepšelių vertė turi didėti bent 30 proc. bei stiprėti aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė.
Stojančiųjų į IT kasmet daugėja, tačiau specialistų dar trūksta
Didžiausio populiarumo sulaukė programų sistemų studijų programa universitetuose, kur įstojusiųjų skaičius padidėjo daugiau nei 45 proc., nuo 455 studentų 2015 metais, iki 663 studentų šiemet.
„Matoma ryški besirenkančiųjų IT mokslus augimo tendencija Lietuvoje, skaičiuojant nuo 2010–ųjų. Šiais metais buvo priimta net 140 studentų daugiau nei pernai. IT studijų programos sulaukė didelio studentų dėmesio. Įstojusiųjų skaičius padidėjo beveik tiek, kiek buvo padidintas krepšelių skaičius, universitetų sektoriuje laisvų krepšelių IT studijų kryptims visai neliko“, – sako asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Pasak P. Vertelkos, nors stojimų rezultatų tendencija išliko kylanti, tačiau stojančiųjų skaičius dar nėra pakankamas, tai reiškia, kad pasirinkę IT studijas ir jas baigę jauni specialistai užpildys tik nedidelę dalį laisvų darbo vietų IRT sektoriuje.
Kokybės stiprinimui – padidinta krepšelio vertė bei aktyvesnė partnerystė su verslu
Pasak INFOBALT vykdomojo direktoriaus, pastebimos teigiamos stojančiųjų į IT tendencijos, tačiau siekiant, kad būsimi IT specialistai turėtų platų žinių spektrą ir gebėtų profesionaliai valdyti šiuolaikines IT technologijas, reikia visapusiškai tobulinti mokymosi procesą, pradedant darbu su tiksliaisiais mokslais jaunesniame amžiuje, pasitelkti profesionalų patirtį bei kompetencijas, atsižvelgti į krepšelio formavimo principus ir paskirstymo poreikius.
„Vienas iš didelių trūkumų, stabdančių mokymosi progresą – dėstytojų atlyginimai, kurie negali konkuruoti su verslo sektoriuje gaunamais atlyginimais, čia turime siekti, kad krepšelių vertė didėtų bent 30 proc., šią dalį būtų galima skirti pačių dėstytojų ugdymui, darbo užmokesčio kėlimui bei reikalingų priemonių užtikrinimui“, – siūlo P. Vertelka.
P. Vertelka sako, kad reikalingas dar glaudesnis aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas su verslu. Anot vykdomojo direktoriaus, formaliai įtvirtinta partnerystė turi išsivystyti į bendrą ilgalaikių tikslų siekimą, pavyzdžiui, platesnis požiūris į įsitraukimą – į studijų procesą įtraukti didesnį skaičių profesionalų iš verslo sektoriaus, galinčių pačiai studijų programai ir studentams suteikti naujų žinių, kartu ugdyti IT bei verslumo kompetencijas. Taip laimėtų tiek aukštoji mokykla, tiek įmonė.
Sumenkęs bendrasis stojimas nepakenkė stojimui į IT
Anot P. Vertelkos, nors įstojusiųjų skaičius padidėjo beveik tiek kiek buvo padidintas krepšelių skaičius, tačiau kolegijos šią galimybę nepilnai išnaudojo. Kolegijų fizinių mokslų krypčių grupėse liko neišnaudoti 72 krepšeliai. Svarbu paminėti, kad krepšelių kiekis kolegijoms skirtingai nuo universitetų, buvo padidintas ne tik fiziniuose moksluose, o visoms tiksliųjų mokslų grupėms.
Lyginant į kolegijas priimtų studentų skaičių su pernai metų duomenimis, šiais metais pastebimas įstojusiųjų sumažėjimas 71 studentu. O įstojusiųjų skaičius lyginant su universitetais skiriasi beveik 2 kartus. „Galime teigti, kad šiandien informacinės technologijos vis dar matomos kaip sudėtingos studijos, todėl svarbu dirbti su tiksliųjų mokslų ugdymu nuo kuo jaunesnio amžiaus, kad jaunimas nebijotų rinktis iš pažiūros sudėtingesnių studijų“, – svarsto INFOBALT vykdomasis direktorius.
Šiais metais stojimuose į visas pirmosios pakopos aukštąsias mokyklas buvo matomas stojančiųjų mažėjimas, lyginant su praėjusių metų duomenimis. Bendrajame priėmime dalyvavo 16,1 proc. abiturientų mažiau nei 2015 m. Sumenkusį susidomėjimą stojimais galėjo lemti mokyklas baigusiųjų jaunuolių noras pailsėti ir padaryti pertrauką tarp mokymosi procesų, taip pat pasirinkimas studijuoti užsienio mokymo įstaigose ar savanorystė kariuomenėje.
Nors bendrieji stojimai sumažėjo daugiau nei 16 proc., tačiau IT studijų pasirinkimas vis tiek augo per 45 proc. Tai stiprus žingsnis į priekį ir didelis IRT sektoriaus laimėjimas.
