Darbuotojų lojalumą IT įmonėse lemia jų amžius

Lietuvos karjeros portalo CV.lt duomenimis, darbo besidairantys pradedantieji programuotojai ar įgiję vos kelerių metų patirtį, norėtų gauti atlyginimą vidutiniškai nuo 1000 eurų, atskaičius privalomus mokesčius. Tokie pageidavimai gali skambėti ambicingai – net 91 proc. kitų specialybių atstovų nurodė mažesnę pageidautiną pradinę sumą. Vis dėlto, ekspertų teigimu, atlyginimas nėra svariausias argumentas ieškantiems darbo, o lojalumas įmonei dažniausiai susiveda į vieną pagrindinių faktorių – darbuotojo amžių.

„Šiandien IT specialistų poreikis yra didesnis, nei pasiūla, todėl nenuostabu, kad įmonės varžosi dėl geriausių darbuotojų, siūlydamos jiems ne tik konkurencingą atlyginimą, bet ir papildomų priemonių, kurios dažniausiai pritraukia jaunesnius programuotojus, – teigia UAB „Interneto vizija“ personalo vadovė Eglė Litvinaitė. – Ne paslaptis, kad programuotojai – vieni ambicingiausių darbuotojų ir įmonėms tenka nertis iš kailio, siekiant sumažinti specialistų kaitą. Tačiau tikėtis, kad jaunas žmogus išliks lojalus, jeigu pasiūlysite puikų atlyginimą – šiek tiek naivoka.“

Pasak E. Litvinaitės, analizuoti darbuotojų poreikius ir vertinti jų požiūrį į darbą būtų tikslingiausia suskirsčius žmones į sąlygines grupes: priklausantys vadinamoms X (maždaug 35–55 m. amžiaus) ir Y (iki 35 m. amžiaus) kartoms. Vyresnioji karta yra patyrusi ekonomines krizes, tad jaučia baimę, jog gali prarasti darbą, yra linkę dėl įmonės net aukoti asmeninį laiką. Šio amžiaus grupės atstovai ne visada spėja sekti sparčiai kintančias technologines naujienas, dažnai pristinga anglų kalbos žinių, be kurių programavimas sunkiai įsivaizduojamas, todėl gali jaustis mažiau konkurencingi darbo rinkoje ir siekia išsaugoti stabilią darbo vietą.

Y kartos atstovai yra aktyvūs, greitai prisitaikantys prie pokyčių, turintys įvairiausių pomėgių ir nelinkę aukoti savo laiko, jeigu už jį nėra atlyginama. Jauniesiems specialistams taip pat rūpi karjera ir patirtis, tačiau jie to siekia nenuosekliai ir dažniausiai ne toje pačioje įmonėje. Pastebėję, kad dabartinėje pozicijoje nebėra dalykų, kurių būtų galima mokytis, jie imasi ieškoti darbovietės, galinčios pasiūlyti naujų iššūkių. Ekspertė priduria, kad tokia situacija pastebima ne visose specialybėse – tose srityse, kurios yra perpildytos, įsidarbinę jauni žmonės stengiasi įsitvirtinti ir įgyti kuo daugiau patirties.

Ekspertų teigimu, nuo amžiaus skiriasi ir požiūris į reikalavimus darbdaviui. Vyresnio amžiaus specialistams svarbus stabilus atlyginimas, saviraiškos galimybės, laisvė veikti savarankiškai bei draugiška atmosfera. Jaunieji specialistai, be šių dalykų, dar norėtų ir užsienyje bei kai kuriose Lietuvos įmonėse papildomų, įsitraukimą skatinančių priemonių, pavyzdžiui: poilsio ir žaidimų zonos, nemokamų pietų, galimybės dirbti iš namų, taisyklėmis nesuvaržytos aprangos, namus primenančio biuro išplanavimo. Y kartai svarbu, kad darbo metu būtų suteikta galimybė patenkinti ir asmeninius poreikius – naršyti socialiniuose tinkluose, rašyti tinklaraštį ar domėtis naujienomis.

Visuomenės prognozėms apie IT specialistų bumo sprogimą, ekspertų nuomone, kol kas nelemta išsipildyti: „Susidomėjimas programavimu ir IT sritimi nuolat auga, atsiranda daugiau norinčiųjų studijuoti ar savarankiškai mokytis informacinių technologijų. Ir nors rinka vis dar plečiasi, steigiamos naujos įmonės, kuriami užsienio bendrovių padaliniai, Lietuvoje vis dar nėra parengiama pakankamai specialistų“, – pastebi E. Litvinaitė.

Tam, kad būtų bent kiek patenkintas specialistų poreikis, ekspertai siūlo pertvarkyti švietimo sistemą – padaryti IT studijas labiau specializuotas, sudėtingesnes – daugiau finansuoti, leisti glaudžiau bendradarbiauti mokymo įstaigoms bei verslui, kuris geriausia žino, kokių žinių bei įgūdžių trūksta rinkai.