Kūrybinių industrijų konferencijoje „What‘s Next“ – idėjos, kaip susidraugauti su reklama

Austėja Kazlauskaitė

„Kūryboje kaip ir gyvenime: duodamas daugiau – gauni daugiau“, – šiandien prasidėjusioje kūrybinių industrijų konferencijoje „What‘s Next“ sakė jauno verslo „The Chairs“ įkūrėja ir vadovė Austėja Kazlauskaitė. Kartu su besikeičiančiu pasauliu, keistis turi ir verslas bei reklama: kodėl Lietuvoje tik 3 proc. verslininkų, bet net 58 proc. norinčių jais tapti nesiima iniciatyvos? Kaip šiandien pradėti verslą ir draugauti su reklama?

Pasakokite apie verslo idėjas

„Daugelis nešiojasi savo mažus verslo sumanymus užrakinę po devyniomis spynomis ir prie draugų stalo tramdosi, kad tik jie neišsprūstų kartu su kąsniu. Jei galėčiau duoti pirmą patarimą, jis būtų toks: drąsiai kalbėkite apie savo idėjas! Aš pati pradėjau nuo to: pasakojau tėvams, tėvų draugams, žmonėms, kurie turi resursų, bet nebeturi jėgų, ir žmonėms, kurie turi daugybę jėgų, bet neturi resursų.

Pagrindinės priežastys, kurias dažniausiai įvardina tie, kurie nori, bet nepradeda savo verslo – tai kapitalo trūkumas, pasitikėjimo stoka ir baimė dėl nepastovių pajamų. Būtent dėl to būtina dalintis ir pasakoti kitiems, kokią idėją turite: rasite ir reikiamų išteklių, ir pasitikėjimo savimi! Tai yra esminė mūsų problema – verslas kuriasi vangiai, nes neišdrįsta, bijo. Nebijokite!“, – konferencijoje pasakojo jauno verslo „The Chairs“ įkūrėja ir vadovė Austėja Kazlauskaitė.

Nesustokite net ir po 1009 „Ne“

Pasak A. Kazlauskaitės, dažniausiai verslo idėjos įgyvendinimui koją pakiša daugybė „Ne“ – argumentų „prieš“, tačiau kuriant savo verslą svarbiausia nenustoti tikėti sulaukus neigiamų atsakymų.

„Reikia sakyti „taip“, kai tau sako „ne“. Tai vienintelis kelias į sėkmę. Pavyzdžiui, būdamas 65 metų Kolonelis Sandersas sulaukė pirmos pensijos, kuri tuo metu buvo 99 JAV doleriai, gyveno mažame name, turėjo vos krutančią mašiną ir nusprendė, kad reikia kažką keisti. Idėja kilo paprastai – draugai mėgo jo keptą vištieną. Kolonelis pabandė parduoti savo receptą Kentykyje esantiems restoranams, nepavykus jis nenuleido rankų ir toliau keliavo per JAV valstijas ieškodamas, kas nupirktų jo receptą. Po 1009 neigiamų atsakymų Kolonelis atrado tinklą, kuris sutiko mokėti nedidelį procentą nuo parduotos vištienos ir dabar visa Amerika ir dalis Europos kremta vištos šlauneles džiūvėsėliuose!“, – dalijosi A. Kazlauskaitė.

Kodėl Tigro duona turėjo virsti Žirafos duona?

Pasak A. Kazlauskaitės, pradėjus verslą kyla kitas klausimas – ką dabar daryti? Šiandieniniame pasaulyje įprasta reklama neveikia: per dieną matome ir girdime nuo 500 iki 1000 ar daugiau reklamų. Kiek iš jų prisimename? Daugiausiai 4–5, tačiau ir jomis nesame linkę tikėti. Tad šiandien svarbu kurti tvirtesnius santykius nei yra sukuriami per klasikinę reklamą ir vietoj sakymo „Kokie mes geri, pigūs, kokybiški“, atsigręžti į klientų poreikius ir juos atliepti.

„Vienas gerųjų pavyzdžių pavyzdžių – duonos pavadinimo pakeitimas dėl mažos mergaitės pastebėjimo. Trejų metų Lili niekaip nesuprato, kodėl kompanijos „Sainsbury“ duona pavadinta „Tigro duona“. Mergaitei ji visai nepriminė tigro ir buvo kur kas panašesnė į žirafą. Lili tėvai parašė laišką „Sainsbury“, klausdami, kodėl duona vadinama „Tigro duona“ ir negana to, kad sulaukė nuoširdaus atsako ir padėkos už pastebėjimą, duonos pavadinimas buvo nedelsiant pakeistas į „Žirafos duona“.

Tai yra nuostabus pavyzdys, kaip verslas net ir dėl tokių, atrodytų, menkų detalių reaguoja į klientų poreikius ir tai pasitelkdamas kuria tvarų santykį su savo auditorija. Šiandien klientų aptarnavimas ir reakcija į juos yra pati svarbiausia“, – pasakojo A. Kazlauskaitė.

Draugiškumas ir lankstumas – geriausia reklama

Pasak A. Kazlauskaitės, ji ir savo versle bando vadovautis ne klasikinės reklamos taisyklėmis, o elementariu žmogiškumu, draugiškumu ir ryšiu su klientais. „Siųsdami kėdes klientams, kartu siunčiame ir atviruką, kuriame linkime gero sėdėjimo ir kviečiame pasidalinti vaizdais, kaip kėdės įsikūrė naujuose namuose. Maloniausia, kad sulaukiame atsakymų, nuostabių nuotraukų, patarimų ir padėkų.

Pradėdami verslą turime didelį privalumą – jis dažniausiai būna mažas ir galime matyti, girdėti, stebėti savo klientus. Galime būti lanksčiais ir prisitaikyti. Pavyzdžiui, vieną dieną mums paskambino vienos naujos kavinės savininkai, kurie ją atidaryti ketino rytoj, o kėdžių trūko. Joks kurjeris taip greitai prekių nebūtų pristatęs, todėl nustūmėme visus darbus į šoną, prisikimšome pilną mašiną kėdžių ir lėkėme. Tai visai nesudėtinga, o toks operatyvumas džiugina klientus, kurie vėliau pasakoja šią istoriją kitiems, ji keliauja iš lūpų į lūpas ir natūraliu būdu didina verslo žinomumą. Tai tikrai vertingiau ir efektyviau nei bet koks stendas mieste ar reklama interneto svetainėje“, – sakė A. Kazlauskaitė.