Naujųjų technologijų pažanga suteikė galimybę plėtoti medicinos mokslą, kuris rankų protezų kūrimo srityje per pastarąjį dešimtmetį pasiekė neįtikėtinų rezultatų.Talentingi mokslininkai ir inžinieriai sugebėjo visuomenei pristatyti ne tik lengvai naudojamus protezus, bet ir bionines rankas, kontroliuojamas žmogaus smegenų signalais.
Naujųjų technologijų pažanga suteikė galimybę plėtoti medicinos mokslą, kuris rankų protezų kūrimo srityje per pastarąjį dešimtmetį pasiekė neįtikėtinų rezultatų.Talentingi mokslininkai ir inžinieriai sugebėjo visuomenei pristatyti ne tik lengvai naudojamus protezus, bet ir bionines rankas, kontroliuojamas žmogaus smegenų signalais.
Portalas Gowernmentfishbowl.Com bioninės rankos evoliuciją bei progresą produktyvumo atžvilgiu analizuoja, pasitelkdamas trijų žmonių istorijas.
Christian Kandlbauer (2007)
Pirmas pavyzdys – Christian Kandlbauer istorija, atspindinti robotikos ir bionikos mokslo pasiekimus 2007 metais.
Straipsnyje teigiama, kad C. Kandlbauer ėjo mechaniko pareigas, kai darbo vietoje įvykusios nelaimės metu, 2005 metais, neteko abiejų rankų. Praskriejus dvejiems metams jis tapo pirmuoju žmogumi Europoje, kuriam pritaikytas tokio tipo bioninis rankos protezas, „jungiamas“ prie galūnėse likusių sveikų nervų (kitai galūnei pritaikytas įprastas protezas).
Kada Vokiečių kompanija „Otto Bock“ sukūrė įmantrų protezą tik keli chirurgai visame pasaulyje buvo pajėgus atlikti neįtikėtino preciziškumo reikalaujančią operaciją. Bandymas pritaikyti naują bioninį protezą nelaimėje nukentėjusiam C. Kandlbauer buvo eksperimentinis ir labai brangus projektas, tačiau turėjęs milžinišką reikšmę tolimesniam bioninės medicinos mokslo progresui.
Jan Scheuermann (2012)
Antras pavyzdys – moteris kenčianti cerebrinio paralyžiaus padarinius. Savo kūno žemiau kaklo nevaldančiai Jan Scheuermann, vilties suteikė 2012 metais Pitsburgo universitete sukurta, nerviniais signalais kontroliuojama galūnė.
J. Scheuermann pritaikyta bioninė ranka nuo ankstesnės skiriasi tuo, jog pastaroji realizuoja tiesioginę smegenų ir kompiuterinės programinės įrangos sąveiką. Sistema išanalizavusi smegenų veiklą bei aktyvumą, moteriai leidžia nervų signalais judinti mechaninę galūnę. Scheuermann reikia tik pagalvoti apie norimą veiksmą ir robotinė ranka jį atlieka.
Novatoriška bioninė ranka tapo svariu žingsniu inovacijų link, nes priešingai nei 2007 metais sukurtas protezas, šis kūrinys realizavo ilgai puoselėtą viziją, kurios tikslas – mintims pavaldūs protezai.
Les Baugh (2014)
Pažangiausiu bioninių galūnių inovacijų pavyzdžiu yra Les Baugh istorija.
L. Baugh rankų neteko tuomet, kai po tragiško atsitikimo su elektra gydytojai buvo priversti amputuoti jas iki pečių. Nelaimė, įvykusi prieš daugiau nei keturiasdešimt metų, visam laikui pakeitė žmogaus gyvenimą.
Vis dėlto naujųjų technologijų dėka sprendimas buvo rastas. John Hopkins Taikomosios Fizikos Laboratorija pristatė inovatyvų, mintimis valdomą įrenginį, kurio tobulinimui prireikė net dešimties metų. Neįtikėtina, tačiau modernaus bioninio protezo pagalba Les Baugh turi galimybę prisiminti, ką reiškia turėti rankas. Vyriškis naujas rankas gali judinti į abi puses 30 laipsnių kampu, taip pat judinti jų pirštus, riešus, plaštakas, alkūnes bei pečius.
Nors tokio pobūdžio protezai pacientams pritaikomi nebe pirmą kartą, tai yra pirmas atvejis, kada robotizuoti protezai pritaikomi abiejų galūnių netekusiam asmeniui. Prieš kelis dešimtmečius nukentėjęs žmogus džiaugiasi, jog pagaliau galės atlikti paprastus–žmogiškus dalykus, pavyzdžiui, įmesti monetą į gaiviųjų gėrimų aparatą ir išsiimti iš jo skardinę limonado.
