Jeigu į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridusi „Antares“ raketa būtų sprogusi ne trečiojo, o pirmojo komercinio skrydžio pakilimo metu, kuris vyko šią žiemą, lietuviškų palydovų kosminė misija būtų neprasidėjusi – ta pati „Orbital Sciences“ priklausanti „Antares“ raketa šių metų pradžioje į kosmosą iškėlė ir „LitSat-1“ bei „LituanicaSat-1“. Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus priminė, kad šioje raketoje panaudoti dar Sovietų Sąjungos laikais pagaminti varikliai.
Jeigu į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridusi „Antares“ raketa būtų sprogusi ne trečiojo, o pirmojo komercinio skrydžio pakilimo metu, kuris vyko šią žiemą, lietuviškų palydovų kosminė misija būtų neprasidėjusi – ta pati „Orbital Sciences“ priklausanti „Antares“ raketa šių metų pradžioje į kosmosą iškėlė ir „LitSat-1“ bei „LituanicaSat-1“. Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus priminė, kad šioje raketoje panaudoti dar Sovietų Sąjungos laikais pagaminti varikliai.
Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus / Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr.
Pagaminta Sovietų Sąjungoje
Antradienio vakarą (vietos laiku) sprogusi „Antares“ pagal 1,9 mlrd. dolerių kontraktą su NASA į TKS krovinį turėjo nugabenti trečią kartą iš aštuonių. Lietuviški palydovai į kosmosą pakelti sausio pradžioje pirmojo komercinio raketos skrydžio metu. Iki tol tebuvo atlikti vos keli bandomieji raketos skrydžiai.
„Orbital“ perdarė vieną iš raketų, kuri buvo naudojama kariniams tikslams ir sukonstravo papildomą pakopą, kurioje panaudojo rusų gamybos variklį.
Kontraktą dėl komercinio krovinių pervežimo į TKS laimėjo „Orbital Sciences“ ir „Space X“ prieš kelerius metus po to, kai NASA atsisakė savo daugkartinio erdvėlaivio panaudojimo.
„Space X“ dirbo nuosekliau, ši bendrovė turi didelę komandą ir daug dalykų gamina patys. O „Orbital“ perdarė vieną iš raketų, kuri buvo naudojama kariniams tikslams ir sukonstravo papildomą pakopą, kurioje panaudojo rusų gamybos variklį. Jį raketai pritaikė Ukrainos konstruktoriai. Jie gavo pakankamai gerą kainos ir kokybės santykį. Pirmieji skrydžiai buvo visiškai sėkmingi“, – pasakojo Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas.
Raketoje įmontuoti du varikliai NK-33, kurie pagaminti maždaug 1960 m. Sovietų sąjungos dizaino biure „Kuznetsov“. Varikliai buvo skirti rusų misijoms į Mėnulį. Vėliau, 1990 m. visi varikliai importuoti į JAV ir perdaryti. Variklius perdarė „Aerojet“ ir pavadino „AJ-26“.
Kosminės nelaimės – ne tokios ir retos
Anto V. Tomkaus, komercinės skrydžių bendrovės kaip „Orbital Sciences“, skirtingai nei NASA, paprastai negali sau leisti atlikti tiek daug raketos bandymų, nes turi ribotą biudžetą. Esą žiūrint į bendrą statistiką, raketų pramonėje patikimumas nėra didelis ir nelaimingi atsitikimai pasitaiko maždaug kartą iš šimto – net ir NASA yra patyrusi avarijų, per kurias žuvo žmonės.
Konkrečių duomenų apie tai, kas galėjo nulemti raketos sprogimą, kol kas nėra. „Tai galėjo būti medžiagos paviršiaus prabėgimas, galbūt dujos išdegino vieną iš raketų tūtų – dėl to ir liepsna galėjo pasirodyti viršuje. Pasitaiko ir atvejų, kai nesuveikia valdymo sistemos“, – apie dažniausius raketų gedimo atvejus pasakojo V. Tomkus.
„Antares“ gabeno ir daugiau negu 725 kg medžiagos moksliniams bandymams, įskaitant medžiagą, kuri turėjo būti naudojama tirti cheminei meteorų sudėčiai, kai jie sudega Žemės atmosferoje. Pasak V. Tomkaus, dėl praradimų kai kuriuos mokslinius projektus greičiausiai reikės atidėti bent jau pusmečiui ar ilgesniam laikui. Paprastai mokslinės medžiagos pavyzdžių būna ir Žemėje.
