Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo instituto mokslininkai, kuria priemones,
kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos
valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.
„Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta ląstelėse, jas paveikus antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis. Jei įprastu būdu atliekami tyrimai užtrunka iki 10 valandų, mūsų pasiūlyta technologija rezultatus leidžia pamatyti per pusvalandį“, – teigia dr. Tomas Tamulevičius, vadovaujantis su medikais bendradarbiaujančių KTU mokslininkų grupei.
Inovacija leistų mikrobiologams ir medikams sutaupyti brangaus laiko ir greičiau įvertinti ląstelių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms bei parinkti gydymą. Jau gauti pirmieji rezultatai, lyginantys standartiniu ir naujuoju būdu atliktus tyrimus, kitas žingsnis – tyrimo pakartojimas patobulinta įranga. KTU mokslininkų, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais, sukurtos technologijos netrukus turėtų atrasti kelią į rinką.
„Panašūs prietaisai jau taikomi biotechnologijų pramonėje ir medicinos įstaigose, tačiau mūsų sukurtas metodas skiriasi – naudojame ne lazerį, o baltą poliarizuotą šviesą. Tai leidžia surinkti daugiau informacijos apie analizuojamoje terpėje vykstančius procesus“, – aiškina mokslininkas.
Pirmasis pasaulyje biologinis širdies stimuliatorius
Minėti tyrimai yra ne vienintelis sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys – KTU Medžiagų mokslo institutas dalyvauja kuriant pirmąjį pasaulyje biologinį širdies stimuliatorių. Kauniečių užduotis yra parinkti ir apibūdinti biologiškai suderinamas medžiagas bei, naudojant lazerines technologijas, jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį „narvą“ patalpintos kamieninės ląstelės leistų atstatyti širdies veiklą. Jau yra atlikti preliminarūs biologinio suderinamumo su KTU mokslininkų suformuotais ląstelių karkasais bandymai. Jie bus tęsiami su specifinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kol galiausiai prasidės tyrimai su gyvūnais – biologiniai stimuliatoriai bus implantuojami gyvūnui į širdį.
Naujos bendradarbiavimo su verslu galimybės
KTU Medžiagų mokslo institutas – vienas iš kelių Universiteto mokslo centrų, įsikūrusių lapkričio 14 d. duris atversiančiame „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto Paviršių ir plonasluoksnių darinių mokslo laboratorijos mokslo darbuotojas T. Tamulevičius įsitikinęs, jog KTU „Santakos“ slėnio unikali laboratorinė įranga ne tik leidžia plėtoti mokslinius tyrimus, bet ir atveria daugiau galimybių bendradarbiauti su verslu.
„Pavyzdžiui, naudodami naujausią įrangą, galime padidinti mėginių paviršiaus vaizdą iki milijono kartų, iki nanometrinių matmenų lygio. Toks metodas leidžia dešimtosios procento dalies tikslumu nustatyti, kokia yra tiriamosios medžiagos sudėtis. Gretinant skirtingų tyrimų rezultatus galima paaiškinti ar iš jos pagamintas daiktas bus patvarus ir pasižymės tinkamomis eksploatacinėmis savybėmis“, – aiškina T. Tamulevičius.
Mokslinis potencialas – vienoje vietoje
Mokslininko nuomone, KTU mokslo centrų sukoncentravimas į vieną vietą turės reikšmingos įtakos atliekamų tyrimų kokybei.
„Skirtinguose institutuose esanti įranga leidžia atlikti įvairiapusius tyrimus. Šiandien KTU „Santakos“ slėnyje turime unikalią Lietuvoje aparatūrą, kuri yra prieinama kitų sričių mokslininkams – jiems nebereikia ieškoti, kur atlikti tam tikrą dalį savo tyrimų. Taip galime daugiau sukurti viename universitete“, – įsitikinęs T. Tamulevičius.
