Korporacija „Lockheed Martin“ paskelbė, jog pasiektas technologinis proveržis kuriant naują energijos šaltinį, kurio pagrindas – termobranduolinės reakcijos. Šios bendrovės eksperimentiniame padalinyje „Skunk Works“ atliktas darbas leis per artimiausią dešimtmetį sukurti praktiniam naudojimui tinkamą, į sunkvežimį tilpsiantį reaktorių, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Korporacija „Lockheed Martin“ paskelbė, jog pasiektas technologinis proveržis kuriant naują energijos šaltinį, kurio pagrindas – termobranduolinės reakcijos. Šios bendrovės eksperimentiniame padalinyje „Skunk Works“ atliktas darbas leis per artimiausią dešimtmetį sukurti praktiniam naudojimui tinkamą, į sunkvežimį tilpsiantį reaktorių, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Projekto vadovas Tomas McGuire'as sakė, kad „Skunk Works“ padalinyje su nedideliu kiekiu specialistų dirbo pastaruosius ketverius metus. Projektą nuspręsta paviešinti ieškant komercinių ir vyriausybinių partnerių tolesniam projekto vystymui.
Kol kas įrodyta, jog įmanoma pagaminti 100 megavatų galios reaktorių, kurio dydis būtų apie 2 x 3 m – tai reiškia, kad jį galima būtų pervežti ir sunkvežimio priekaboje. Jis būtų maždaug 10 kartų mažesnis nei visi kiti dabar kuriami panašūs reaktoriai.
Įmonės, kuri yra didžiausias JAV kariuomenės tiekėjas, pranešime sakoma, jog bandomasis reaktorius bus išbandytas per artimiausius metus, o per penkerius metus bus pastatytas reaktoriaus prototipas.
Pastaraisiais metais „Lockheed Martin“ labai domisi alternatyviais energijos šaltiniais – mažėjant JAV ir Europos išlaidoms karinei įrangai buvo vystomi net keli vandenyno energijos išgavimo projektai.
Pastarasis termobranduolinės energijos projektas gali būti labai svarbus pastaruoju metu vis didėjant pasaulinei įtampai dėl energijos ir įvertinus tai, jog numatomas 40–50 proc. augsiantis energijos suvartojimas per artimiausius 20 metų.
Jei išaiškės, jog šis termobranduolinis reaktorius iš tiesų naudingas, bus pasiektas itin svarbus proveržis termobranduolinės energetikos srityje, kuomet nedideli atomai jungiami į didesnius atomus, šiame procese išsiskiriant dideliems energijos kiekiams. Procesas bent jau teoriškai būtų gerokai saugesnis ir efektyvesnis nei branduoliniai reaktoriai. Analogiškų procesų metu Saulėje – vandenilio branduoliams jungiantis į helį – išsiskiria milžiniški energijos kiekiai.
„Galime labai smarkiai pakeisti energetikos frontą“, – sakė T. McGuire'as.
Kompaktiniame termobranduoliniame reaktoriuje kaip kuras būtų naudojamas deuteris ir tritis (sunkiosios vandenilio formos, kur branduolyje be protono yra vienas arba du neutronai). Iš tos pačios kuro masės termobranduolinis reaktorius galėtų generuoti net 10 mln. kartų daugiau energijos, nei deginant anglį tradicinėje krosnyje.
Vandenilio izotopo deuterio galima rasti Žemės vandenynuose, o tritis gaunamas iš natūralių ličio telkinių.
T. McGuire'o teigimu, įmonė pateikė kelias patentų paraiškas, susijusias su naujuoju reaktoriumi ir dabar ieško mokslinių, pramoninių ir vyriausybinių partnerių, kurie padėtų paspartinti darbus.
Mažutis termobranduolinis reaktorius galėtų būti naudojamas ir JAV karo laivuose, tokiu būdu stipriai padidinant jų plaukiojimo trukmę be poreikio pasipildyti degalų atsargas.
Amerikiečių lėktuvnešiuose ir povandeniniuose laivuose dabar naudojami branduoliniai reaktoriai, kuriuos reguliariai tenka keisti.
