Mobilusis telefonas, GPS imtuvas, socialiniai tinklai, informacijos sklaida, debesų technologijos atrodo savaime suprantami dalykai. Tačiau, jiems susivienijus, pasaulis keičiasi ir greitėja.
Mobilusis telefonas, GPS imtuvas, socialiniai tinklai, informacijos sklaida, debesų technologijos atrodo savaime suprantami dalykai. Tačiau, jiems susivienijus, pasaulis keičiasi ir greitėja.
Pasak suomių konsultacijų bendrovės „Market-Visio“ vykdomojo partnerio Samuli Savo, verslui gali būti priklijuota senamadiškumo etiketė, jei jis nepažabos šios sinergijos. Metinėje Lietuvos informacinių technologijų (IT) vadovų konferencijoje „National CIO Summit 2014“ šia tema paskaitą skaitysiantis suomis teigė, kad technologijoms nereikia suteikti pernelyg didelės reikšmės, nes vienos jų turi potencialo greitai keisti pasaulį, o kitos bus brandžios ir kels mažai sumaišties.
Kuo skiriasi brandžios ir keičiančios technologijos?
Daugumai vartotojų pradėjus naudotis technologija, ši tampa populiari, nors iš esmės šis faktorius sustiprėja, kai ji yra plėtojama ir didėja jos poveikis. Geras pavyzdys yra mobilieji telefonai. Jie buvo išrasti prieš daug metų, tačiau tik prieš dešimtmetį ėmė populiarėti. Pirmiausia šie prietaisai buvo naudojami pokalbiams. Prireikė net kelių vystymosi ciklų, kad būtų pristatyti elementai (liečiamieji ekranai, programėlės, vietos nustatymo įrenginiai), naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose.
Tai tapo pasaulį keičiančia technologija, nes iš esmės pakeitė mūsų veiklą. Jau dabar išmanieji telefonai lenkia kompiuterius. Gaila, kad verslas to nesupranta ir lėtai reaguoja. Kita vertus, mobilieji gali būti laikomi subrendusia technologija. Oro linijos jau dabar ėmė teikti skrydžių registracijos mobiliaisiais telefonais paslaugą. Jei kompanija nesiūlo tokios galimybės, ji atsilieka nuo kitų.
Šiandien ekonomiškai saugiau yra būti technologijų plėtotoju ar vizionieriumi?
Priklauso nuo to, kokioje verslo srityje veikiama. Jei verslo modelis orientuotas į technologijų pardavimą, tuomet reikia orientuotis į vizionieriškus sprendimus. Technologijų plėtotojams geriau sektųsi gamybos srityje. Vis dėlto skaitmenizacijos procesai keičia rinką, ir dauguma tradicinių kompanijų kuria IT sprendimus ir produktus, taigi juda į pardavimo sektorių.
Jei tik neseniai pritaikėte technologijas ir atsiliekate nuo konkurentų, jums mažų mažiausiai kyla išlikimo pavojus arba gresia senamadiškumo etiketė. Kita vertus, yra technologijų, kurios pakankamai išvystytos ir gali būti pritaikomos mažai rizikuojant ir investuojant. Esu įsitikinęs, kad tokia prieiga būtų priimtina daugeliui vadovų.
Kada terminas „Nexus of Forces“ tapo svarbus verslui? Ar ilgai išlis ši tendencija?
„Nexus“ elementai (mobilumas, informacija, debesų technologijos ir socialiniai tinklai) egzistuoja jau keletą metų, tačiau apie jų kombinaciją sužinojome tik 2011-aisiais. Šiandien matome, kad daiktų internetas tampa 5 šios grupės dalimi. Taip pat vis dažniau kalbama apie robotus ir trimatį spausdinimą. Tai jau dabar reikalauja platesnio pažinimo.
Kaip šios technologijos veikia kartu?
Tarkime, atvykote į užsienį ir norite pavalgyti. Išsitraukiate išmanųjį telefoną, įsijungiate žemėlapių programėlę, apžiūrite artimiausius restoranus, perskaitote atsiliepimus ir išsirenkate jaukią vietą užkampyje, kur siūlomas vietinis maistas. Šiuo atveju suveikė keturios jėgos: mobilumas, debesų technologija, kurioje laikomi žemėlapiai, ir socialiniai tinklai, iš kurių sužinojote atsiliepimus. Labiausiai tarpusavyje yra susijusios pirmosios dvi jėgos. Vis dėlto šiandien dauguma vadovų į savo IT sferą dar vengia įtraukti socialumo faktorių.
Kaip šios jėgos padeda verslui ir kitai veiklai?
Dauguma organizacijų, naudodamosi šiomis technologijomis, tikisi sulaukti greitos grąžos ir tik kelios į šias tendencijas žiūri brandžiai. „Nexus“ niekur nejuda, todėl organizacijos turėtų rūpintis pagrindine savo veikla ir kaip technologijos galėtų padėti ją gerinti. Pavyzdžiui, valdžia galėtų įvesti elektroninius vairuotojų pažymėjimus arba pritaikyti analitinius įrankius, automatiškai priimančius sprendimus.
Skaitmenizacija naudinga tik gerai išplėtotam verslui ar tai yra universalus įrankis?
Iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Smulkusis ir naujas verslas skaitmenizuosis savaime, o klestintis verslas vengia pokyčių. Jei verslo modelis puikiai veikė pusę amžiaus, kam dabar rizikuoti?
Skaitmenizacijos procesai iš esmės yra keičiantis faktorius, ir smulkusis verslas turėtų jį išnaudoti konkuruodamas su stambiuoju. Jei verslas turi privilegiją viską pradėti iš naujo ir nereikia kreipti dėmesio į pirmtakus, kodėl gi nepanaudoti technologijų, nesulaužyti keletą nusistovėjusių industrijos taisyklių ir neveikti kitaip?
