Vis daugiau naujienų žmonės perskaito savo išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, popierines knygas keičia elektroninės skaityklės. Be to, kad vos kelis šimtus gramų sveriančios elektroninės skaityklės savyje talpina nuo 1,5 tūkst. knygų, pabrėžiama ir tai, kad jos padeda išsaugoti medžius. Galbūt. Tačiau jų gamyboje prireikia šimtų litrų vandens ir kelių skirtingų metalų.
Vis daugiau naujienų žmonės perskaito savo išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, popierines knygas keičia elektroninės skaityklės. Be to, kad vos kelis šimtus gramų sveriančios elektroninės skaityklės savyje talpina nuo 1,5 tūkst. knygų, pabrėžiama ir tai, kad jos padeda išsaugoti medžius. Galbūt. Tačiau jų gamyboje prireikia šimtų litrų vandens ir kelių skirtingų metalų.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur elektroninių knygų prekyba populiarėja sparčiausiai pasaulyje, atlikta nemažai tyrimų, kurie bando atsakyti į klausimą, ar elektroninės knygos padeda tausoti gamtą.
Knygoms šluojami medžiai, elektronikai – egzotiniai metalai
Iš pradžių palyginkime, kokių medžiagų reikia gaminant elektronines skaitykles ir popierines knygas. Vienai elektroninei skaityklei pagaminti reikia 15 kilogramų mineralinių medžiagų. Tai daugiausia smėlis ir žvyras, reikalingas užkasti atliekas, susidariusas gamybos metu. Taip pat labai maži kiekiai egzotinių metalų, tokių kaip koltanas (Coltan), kuris išgaunamas Afrikos Kongo respublikoje.
Visgi vienai elektroninei skaityklei pagaminti reikia 300 litrų vandens. Palyginimui – vienai knygai pagaminti reikia 26 litrų vandens. Taigi galima teigti, jog elektroninėje skaityklėje perskaičius 11 knygų, kiekviena kita skaitoma elektroninė knyga taupo vandenį.
Kiek medienos sunaudojama knygų gamybai? Arba kiek knygų galima pagaminti iš vieno medžio? Remiantis įvairiais skaičiavimais, vienas medis virsta nuo 16 iki 50 vienetų knygų. Tačiau vienos didžiausių Lietuvoje spaustuvių vadovas Raimundas Savukynas tvirtina, kad tokie skaičiavimai yra neįmanomi.
Lietuviams su perdirbto popieriaus knyga neįtiksi
„Popieriaus pramonė nenaudoja pačių medžių popieriaus gamybai, popieriaus pramonė gali perdirbti rąstelius ir šakas, nestoresnius kaip 8 centimetrų. Naudojamos popiermalkės – tai pati prasčiausia pajuodusi mediena. 80 proc. medienos, pačios geriausios kokybės, naudojama baldų gamybai ir statybai“, – sako R. Savukynas.
Spaustuvės vadovas popieriaus pramonę vadina „miško sanitarais“, nes esą 80 proc. geriausios medienos sunaudoja baldų ir statybos sektorius, o popierius gaminamas iš liekanų.
Taip pat, daug mažiau gamtą teršia iš perdirbamo popieriaus gaminamos knygos, populiariausios Vakarų Europoje, tačiau ne Lietuvoje. Lietuviai skaito knygas iš būtinai aukščiausios kokybės, išbalinto popieriaus. Leidėjai teisinasi, kad pataikauja vartojojų poreikiams. Esą knygų, kurios išleistos ne ant balto lakuoto popieriaus ir be kietų viršelių lietuviai nepirktų. R. Savukynas kategoriškas: „Kadangi mes visi esame iš bajorų mėšlinais batais, tai mes knygų su nebalinto popieriaus lapais nepirksime, deja, taip yra“.
Ar elektroninės knygos mažina šiltnamio efektą?
Aplinkosauginius tyrimus atliekanti Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Cleantech“ skaičiuoja, kad viena knyga sukuria 7,5 kg anglies dioksido ekvivalentų (tai yra „šiltnamio efektą“ sukuriančių dujų matavimo vienetas). Šis skaičius gaunamas, susumavus, kiek anglies dioksido dujų išskiriama į orą gaminant popierių, knygas, jas transportuojant ir vėliau šalinant atliekas.
Remiantis kompanijos „Apple“ skaičiavimais, planšetiniai „iPad“ kompiuteriai sukuria 130 kg anglies dioksido ekvivalentų per jų naudojimo laikotarpį. O „Amazon Kindle“ elektroninė skaityklė – 168 kg („Cleantech“ duomenimis), tai yra, tiek, kiek anglies dioksido ekvivalentų sukuria 22,5 knygos. Tai reiškia, kad perkopus šį skaičių, kiekviena nauja perskaityta elektroninė knyga padeda mažiau teršti aplinką.
Elektroninės atliekos prieš popierines
Kitas svarbus klausimas – atliekų. Juk tradicinės popierinės knygos gali išsilaikyti ir šimtą metų, o elektroninės skaityklės ar planšetiniai kompiuteriai keičiami kas 2–3 metus. Ir ne tik dėl to, kad sugenda. Tiesiog pasirodo vis naujesni, geresni jų modeliai.
Atliekų perdirbimo rodiklis taip pat labai svarbus. „Elektroninių atliekų yra perdirbama daugiausia 38 proc., o popieriaus ir popierinių atliekų perdirbama 95 proc.“, – sako R. Savukynas.
Be to, elektroninės atliekos yra priskiriamos prie pavogingų aplinkai atliekų, o popierius gali būti tiesiog sudeginamas.
Gamintojai atkreipia dėmesį į ekologiją
Gamintojai nuolat ieško naujų ekologiškesnių būdų tiek popieriaus, tiek elektroninių prietaisų gamybai. Vis dažniau naudojamos aplinkai draugiškos popieriaus balinimo priemonės, knygos spausdinamos rašalu, pagaminto sojos, o ne naftos pagrindu. Elektroninė industrija taip pat stengiasi mažinti toksinių chemikalų naudojimą ir gerinti darbininkų darbo sąlygas.
Taigi, kiek reikia perskaityti, kad elektroninė skaityklė atsipirktų ekologine prasme? Kalbant apie iškastinį kurą, vandens mineralų naudojimą tokių skaityklių gamybai, vienos elektroninės skaityklės atsiperkamumas lygus 40–50 popierinių knygų. Jeigu įvertinsime poveikį klimato šilimui – jau 100 knygų.
Tačiau pats ekologiškiausias būdas – mažesnis vartojimas. Todėl prieš pirkdami knygą, prisiminkime, jog vis dar veikia bibliotekos ir egzistuoja draugai, galbūt turintys jus dominančią knygą savo lentynoje.
