33,6 min kasdien. Tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbdaviui, o bendrauja interneto svetainėse. Per metus visiems Lietuvos darbdaviams tai kainuoja apie 70 mln. litų. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai, atlikę darbo laiko panaudojimo tyrimą.
33,6 min kasdien. Tiek darbo laiko vidutinis darbuotojas, turintis internetą, dirba ne darbdaviui, o bendrauja interneto svetainėse. Per metus visiems Lietuvos darbdaviams tai kainuoja apie 70 mln. litų. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai, atlikę darbo laiko panaudojimo tyrimą.
71 proc. lietuvių darbo metu tikrina asmeninį elektroninį paštą, 65 proc. skaito internetinę spaudą, o 36 proc. lindi socialiniuose tinkluose. „Mažiausiai dėmesio darbo vietoje sulaukia pažinčių (10 proc.), bei receptų portalai, tinklaraščiai (18 proc.), – teigia cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – lietuviai darbo metu rečiau nei, pavyzdžiui, amerikiečiai apsiperka internetu (39 proc.), tačiau pasauliniame tinkle labai aktyviai ieško asmeniniams tikslams reikalingos informacijos (78 proc.).“
5 proc. apklausos dalyvių rūpimų duomenų paieškoms kasdien skiria daugiau kaip po 2 val. darbo laiko. Naujienas internete apie valandą skaito 6 proc., o asmenine pašto dėžute tiek pat laiko naudojasi 3 proc. respondentų.
Iš bendravimo svetainių didžiausias darbo laiko „vagis“ – „Facebook“. Iki 10 minučių per dieną jam skiria 16 proc. respondentų. 3 proc. „Facebook“ praleidžia po 2 valandas kasdien! Iš viso į didžiausią socialinį tinklą bent kartą per darbo dieną užsuka 35 proc. dirbančiųjų. Antroje vietoje – „Skype“ su 26 proc., trečioje – „Youtube“ su 22 proc. gerbėjų. Socialiniais tinklais labiausiai susižavėję 18–39 metų respondentai – net 48 proc. paminėjo skiriantys laiko jiems naršyti. Bendravimo svetainės mažiau populiarios tarp 40-mečių ir vyresnių internautų (29 proc.). Jie aktyvesni pažinčių svetainių lankytojai.
Pagrindinė priežastis, kodėl darbinis kompiuteris naudojamas asmeniniams reikalams – noras atsipalaiduoti nuo darbo, padaryti pertrauką. Taip teigia net 58 proc. respondentų. 15 proc. aiškino, kad tiesiog „elgiasi taip, kaip visi“. 14 proc. yra per mažai apkrauti, o 13 proc. tiesiog nuobodžiauja arba mano gauną per mažą algą. „Dauguma internetą naudoja kaip pramogą, galimybę prasiblaškyti, tačiau daliai darbuotojų jis savotiškas protesto įrankis, – apibendrina cvmarket.lt atstovė, – beje, įdomu, kad besiskundžiančių per mažu krūviu ar nuobodžiu darbu bene dvigubai daugiau tarp jaunesnių nei 40 metų respondentų.
Lietuvos darbdaviai jau bando stabdyti interneto naudojimą asmeniniams tikslams. 36 proc. respondentų nurodė, kas jų darbovietėje kai kurios svetainės blokuojamos.
„Užsienio darbdaviai jau senokai asmeninių reikalų tvarkymą internetu laiko didžiule problema, – sako R. Tatarėlytė, – JAV nustatyta, kad nesusijęs su darbo užduotimis naršymas internete darbo našumą nusmukdo net 40 proc. Gallup tyrimo duomenimis, vidutinė 20 darbuotojų turinti JAV įmonė dėl to kasmet patiria 125 000 dolerių nuostolį. Rusija nuostolius ekonomikai vien dėl socialinių tinklų paplitimo įvertino 10 mlrd. dolerių kasmet. Skaičiuojant atsižvelgta ir į tai, kad po naršymo internete paprastai sugrįžti „į vėžes“ prireikia dar 15–20 minučių.“
Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt skaičiavimais Lietuvos įmonės (išskyrus individualiąsias) dėl darbuotojų susižavėjimo socialiniais tinklais kasmet praranda apie 70 mln. litų. Labiausiai kenčia tos įmonės, kuriose apsirūpinimas internetu didžiausias. Statistikos departamento duomenimis, tokių daugiausiai informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei prekybos šakose.
