Kaip radijas atrodo šiandien? Šį klausimą uždavėme Linui Ramanauskui, regioninės ir internetines radijo stoties „NeringaFM“ direktoriui. Jis, drauge su kolektyvu, jau šešerius metus transliuoja muziką iš saulėtojo pajūrio, o šiemet pristatė ir Android“ išmaniųjų telefonų savininkams skirtą „Neringa FM“ programėlę.
Kaip radijas atrodo šiandien? Šį klausimą uždavėme Linui Ramanauskui, regioninės ir internetines radijo stoties „NeringaFM“ direktoriui. Jis, drauge su kolektyvu, jau šešerius metus transliuoja muziką iš saulėtojo pajūrio, o šiemet pristatė ir Android“ išmaniųjų telefonų savininkams skirtą „Neringa FM“ programėlę.
Du tūkstančiai septintaisiais metais startavęs projektas nuo pat pradžių pretendavo tapti protesto tribūna prieš daugelį Lietuvos radijo kanalų užvaldžiusią populiariąją kultūrą ir iškreiptą muzikos skonį. „Dabar pamąsčius, net pačiam keista, kad ėmėmės projekto, kurio misija artima visuomeniniam, edukaciniam transliuotojui. Kurti „Neringa FM“ pastūmėjo reklamos užsakovų įtaka muzikiniam skoniui ir noras pasiūlyti kokybiškos muzikos išsilavinusiam klausytojui“, – prisimena L. Ramanauskas.
L. Ramanauskas tvirtina, kad Kuršių Nerijoje gimusi radijo stotis gerokai išsiplėtė ir šiandien jos gerbėjų galima rasti jau visoje Lietuvoje: „Maloniai nustembome sužinoję, kad atlikus Vilniaus dailės akademijos studentų žiniasklaidos vartojimo tyrimą, paaiškėjo, kad esame klausomiausia radijo stotis, nepaisant to, jog Vilniuje, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mus galima išgirsti tik internetu.“
Interneto ir radijo sintezė – įdomus reiškinys, keičiantis šią rinką nuo pat pamatų, tuo įsitikinęs ir radijo stoties vadovas: „Norint Lietuvoje pradėti transliuoti radiją antžeminiu būdu, visų pirma, būtina sudalyvauti konkurse dėl laisvo radijo dažnio ir įtikinti Radijo ir televizijos komisiją siūlomos programos prasmingumu. Vien už paraiškos pateikimą išnagrinėjimui teks susimokėti 2950 litų. Šiuo atžvilgiu šiuolaikinės technologijos nesunkiai leistų radijo stotį atidaryti beveik kiekvienam asmeniui su garso įrašymo įranga, kompiuteriu ir interneto ryšiu. Per paskutinįjį dešimtmetį, kartu su, interneto era viskas apsivertė aukštyn kojom.“
Pagrindiniu radijo ginklu L. Ramanauskas įvardija ne ką kitą, o klausytojus.
Pašnekovas mano, kad radijas veikiamas interneto įtakos išliks ne tiek kaip žiniasklaidos priemonė, bet kaip bendraminčių bendruomenės, kurios bursis aplink įvairias radijo stotis, transliuojančias skirtingą turinį. Bet kokiu atveju sunku nuginčyti interneto įtaką radijo veidui. Tai pripažįsta ir L. Ramanauskas – pasak jo, itin svarbu išnaudoti interneto ir mobiliųjų įrenginių suteikiamas galimybes. L. Ramanauskas taip pat įsitikinęs, kad internetinio radijo telefone lūžis įvyks kuomet Lietuvoje mobilių tinklų operatoriai pasiūlys fiksuotus duomenų perdavimo įkainius ir žmonės liausis skaičiavę kokį duomenų kiekį parsisiunčia. Mobiliosios programos ypač naudingos ne tik vartotojams, bet ir radijo stotims – jos suteikia galimybę pasiekti kur kas didesnį klausytojų ratą.
Analoginis „Neringa FM“ radijo signalas sklinda apie 40 kilometrų spinduliu aplink Nidos miestą ir yra prieinamas tik pajūrio klausytojams. Lietuvoje 3G ryšio padengiamumas, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Omnitel“ tinkle siekia apie 80 proc. šalies teritorijos, „Tele2“ – 69,9 proc., o „Bitė Lietuva“ ryšiu yra padengusi 21,2 proc.
