Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktiems siūlymams, kaip užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai metu. Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas patikino, kad apsaugos priemonių bus imamasi ir ilgalaikėje perspektyvoje bei papasakojo apie galimus kibernetinių atakų išpuolius.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktiems siūlymams, kaip užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai metu. Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas patikino, kad apsaugos priemonių bus imamasi ir ilgalaikėje perspektyvoje bei papasakojo apie galimus kibernetinių atakų išpuolius.
Ministras teigė, jog buvo susitikęs su JAV vidaus saugumo ministro pavaduotoju, atsakingu už kibernetinį saugumą ir aptarė galimus kibernetinių atakų būdus ir jų prevenciją.
„Mes apie visus juos kalbėjome, – sakė ministras. – Pradedant nuo noro kažkokiu būdu išvilioti pinigus, antras būdas yra pabandyti iš valstybių atimti valstybės paslaptis, trečias – iš privačių firmų pavogti technologines naujienas, ketvirtas būdas – perimti tarpbankines pinigų pervedimo tranzakcijas, na, o pats paprasčiausias būdas, apie kurį visi šneka, tai yra iš bankomatų paimti pinigus.“ Ministras papasakojo, kokias schemas sukčiai naudoja.
„Jeigu sąskaitoje yra 10 tūkst. dol., yra pavagiami kodai, jie išsiuntinėjami į 1 tūkst. bankomatų ir vienu metu yra atliekama identifikacija tūkstantyje bankomatų, – apie sukčių taikomą schemą pasakojo D. A. Barakauskas. – Užklausa eina į banką, bankas praneša, kad tokia sąskaita egzistuoja ir joje yra 10 tūkst. Tada sakoma, duokite man 1 tūkst., bankomatas atsijungia nuo banko ir visi 1 tūkst. bankomatų išduoda pinigus ir tokiu būdu vykdoma kibernetinė ataka realiai prieš banką, bet ne prieš to žmogaus sąskaitą“.
Pasak jo, kartais prisidengiant pareigūnų elektroniniais paštais yra siunčiamos užklausos, kuriomis pavagiami žmogaus asmeninio kompiuterio duomenys, taip pat egzistuoja kibernetinės atakos prieš energetiką.
„Kuo toliau, tuo visokių sumąstymų skaičius didėja. Pasaulis tobulėja, – apibendrino ministras. – Kibernetinių išpuolių prevencija ir galimybių juos sustabdyti didinimas visą laiką augs, tai bus daroma nuolat, nepriklausomai nuo pirmininkavimo.“
Pirmininkavimui – papildomos priemonės
Vyriausybė pirmininkavimo laikotarpiui nutarė įsteigti laikiną galimų kibernetinio saugumo incidentų pasekmių valdymo grupę, kuri organizuotų ir koordinuotų pasirengimą, informuotų visuomenę ir spaudos atstovus galimų kibernetinių incidentų metu. Esant finansinėms galimybėms, taip pat bus atliktas valstybės institucijų interneto svetainių atsparumo įsilaužimams testavimas, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Protokoliniu sprendimu Vyriausybė pavaldžioms institucijoms pavedė sugriežtinti informacinių išteklių administravimo kontrolę bei užtikrinti veiklas, prisidedančias prie kibernetinių grėsmių suvaldymo. Viešojo administravimo institucijoms informacines sistemas turės saugoti naudodamos Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo kibernetinio saugumo priemones.
Siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje Vidaus reikalų ministerijai pavesta identifikuoti kritinės svarbos informacinės infrastruktūros objektus, Krašto apsaugos ministerijai – parengti jų gynybos planus.
Viena iš saugumo priemonių – viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo stiprinimas. Bus organizuojamos viešojo ir privataus sektorių atstovų diskusijos dėl apsaugos nuo kibernetinių atakų sprendimų diegimo ir iki 2013 metų rugsėjo 1 dienos pateikti siūlymai Vyriausybei.
Dar birželį numatoma įsteigti ir kibernetinio saugumo konsultacinę tarybą, sudarytą iš viešojo, privataus ir švietimo sektorių atstovų, kuri analizuotų kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę ir teiktų siūlymus dėl jos gerinimo. Vidaus reikalų ministerijai iki spalio 1 dienos taip pat pavesta parengti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą.
Pastarosiomis savaitėmis garsiai apie kibernetinį saugumą imta kalbėti po to, kai buvo atakuotas pagrindinis naujienų portalas DELFI, jam duomenų prieglobos paslaugas teikusi bendrovė „Hostex“, Kauno savivaldybės, Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir kiti tinklalapiai.
Valstybės saugumo departamentas savo veiklos ataskaitoje birželį prognozavo, kad prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pasisakęs, kad prieš populiariausią Lietuvos portalą DELFI šiemet surengtos atakos yra svarbus signalas prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva ES pirmininkauti pradeda liepos 1 dieną.
