„Pirataujantys“ kompiuterių vartotojai Lietuvoje pridaro milijoninių nuostolių ne tik tarptautinėms korporacijoms, bet ir lietuviams. Populiarių lietuviškų programų kūrėjos bendrovės „Fotonija“ atstovai teigia, kad „piratai“ Lietuvoje naikina vietinę plataus vartojimo kompiuterinių programų kūrėjų rinką, valstybė praranda milijonus litų, o geriausi programuotojai darbo vietų važiuoja ieškoti į užsienį. 
„Pirataujantys“ kompiuterių vartotojai Lietuvoje pridaro milijoninių nuostolių ne tik tarptautinėms korporacijoms, bet ir lietuviams. Populiarių lietuviškų programų kūrėjos bendrovės „Fotonija“ atstovai teigia, kad „piratai“ Lietuvoje naikina vietinę plataus vartojimo kompiuterinių programų kūrėjų rinką, valstybė praranda milijonus litų, o geriausi programuotojai darbo vietų važiuoja ieškoti į užsienį.
„Lietuvoje veši neteisėtas programinės įrangos naudojimas. Jis taip išplitęs, kad vartotojai nesijaučia darą nusikaltimą, nors turėtų atminti, kad pagal įstatymus jiems gresia atsakomybė. Dėl neteisėto programinės įrangos naudojimo nukenčia visi: verslas negauna atlygio už sukurtas programas, neturi galimybių plėsti veiklą, kurti naujus vartotojams naudingus produktus ir naujas darbo vietas lietuviams, o valstybė praranda milijonus litų dėl nesurinktų mokesčių, kuriuos galėtų skirti ekonomikos skatinimui, socialinėms garantijoms ir pan.“, – sakė „Fotonija“ komercijos direktorius Jonas Vaičiulis.
Pasak jo, „Fotonija“ liko viena iš nedaugelio plataus vartojimo kompiuterių programų kūrėjų Lietuvoje, nes nemažai gamintojų pasitraukė iš šios rinkos. „Neteisėtai programas naudojantys vartotojai pakenkia patys sau – verslas nekuria naujų programų, nes investicijos, esant tokiam „piratavimo“ lygiui, yra it išmetamos į balą“, – sakė J. Vaičiulis.
Daugiau nei 10 mln. litų nuostolių
Populiariausioje Lietuvos failų apsikeitimo svetainėje įvedus „Fotonijos“ populiariausių programų – „Anglono“ ir „Juodų avių“ – raktinius žodžius galima matyti, kad jos buvo parsisiųstos daugiau nei šimtą tūkstančių kartų. Jeigu šios svetainės naudotojai būtų sumokėję už kiekvieną programos kopiją, bendrovė būtų gavusi beveik 10 mln. litų pajamų.
„Kiekvienas pirataujantis turi suprasti, kad dėl jo neteisėtų veiksmų kenčia ne tik aplinkiniai, bet ir jis pats. „Piratas“ tiesiog naikina kūrėją, kuris dėl vagystės gali nebepajėgti arba nenorėti sukurti kažką naudingo, ko kartais labai galėtų prireikti ir pačiam „piratui“, – sakė J. Vaičiulis. – Jeigu vartotojai būtų sąmoningesni ir sumažėtų „piratavimo“ lygis Lietuvoje, padidėtų ne tik įmonių pajamos, bet ir prasiplėstų specifinių produktų rinka, galėtų mažėti programinės įrangos kainos, programuotojai būtų motyvuoti kurti lietuviškus produktus.“
„Fotonijos“ komercijos direktorius taip pat pastebi, kad namų vartotojai yra labiau linkę piratauti nei verslo sektorius, kurį dažniau tikrina įvairios institucijos, todėl rizikuoja rečiau.
Su „piratavimu“ kovoja autorių teises atstovaujančios organizacijos ir valstybinės institucijos
Verslo sektoriuje su nelicencijuotų kompiuterių programų naudojimu kovoja tarptautinė asociacija „BSA | The Software Alliance“, kuri yra pasaulinė lyderė, ginanti programinės įrangos industriją. O Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų interesams atstovauja asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, kuri jau kelerius metus bendradarbiauja su Valstybine mokesčių inspekcija ir Policijos departamentu, siekiant skatinti teisėtą kompiuterių programų naudojimą Lietuvoje. Visų šių organizacijų pastangos duoda vaisių – kasmet aptiktos neteisėtai kompiuterių programas naudojančios įmonės kūrėjams sumoka šimtus tūkstančių litų siekiančias kompensacijas žalai atlyginti.
Bendrovėms, jų vadovams ar už IT ūkį atsakingiems žmonėms už „piratinės“ programinės įrangos naudojimą įmonės veikloje gali būti pritaikytos tūkstantinės ar milijoninės baudos ir net laisvės atėmimas. Jei nelicencijuotų programų vertė siekia daugiau nei 13 tūkst. litų, atsakingiems asmenims gali būti pritaikyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o bendrovėms baudos iki 6,5 mln. litų ir likvidavimas.
„Lietuvos įmonės vis dažniau apsvarsto riziką susijusią su veiklos sutrikdymu, reputacijos rinkoje praradimu, finansinių nuobaudų gavimu, teisminiais procesais dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo įmonės veikloje. Todėl daugėja įmonių savo veikloje naudojančių teisėtą programinę įrangą“, – sakė BSA atstovaujanti „IPnovus Law“ advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Lietuva priklauso aukščiausios „piratavimo“ rizikos regionui
BSA pasaulinio „piratavimo“ lygio tyrimo duomenimis, daugiausiai neteisėtų kompiuterių programų 2011 metais užregistruota Centrinės ir Rytų Europos regione, kuriam priklauso ir Lietuva. Šiame regione neteisėtos kompiuterių programos buvo įdiegtos vidutiniškai į 62 proc. kompiuterių. Lietuvoje kompiuterių „piratavimo“ lygis išlieka toks pats jau ketvirtus metus iš eilės ir yra lygus 54 procentams.
Daugiau informacijos apie legalios programinės įrangos privalumus galima gauti interneto svetainėje www.bsa.org. Svetainės skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus“ galima anonimiškai pranešti apie neteisėtą programinę įrangą naudojančias ir platinančias bendroves.
