„BSA | The Software Alliance“ atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duomenimis, praėjusiais metais nelicencijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autorių teisių turėtojais daugeliu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima antrus metus iš eilės ir vis daugiau intelektinės nuosavybės pažeidėjų sutinka kompensuoti autorių teisių turėtojams padarytą žalą savo noru. 2012 metais kompensacijų žąla išaugo 13 proc. ir kompanijos geranoriškai kompensavo BSA nariams 216 000 litų žalą. 
„BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duomenimis, praėjusiais metais nelicencijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autorių teisių turėtojais daugeliu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima antrus metus iš eilės ir vis daugiau intelektinės nuosavybės pažeidėjų sutinka kompensuoti autorių teisių turėtojams padarytą žalą savo noru. 2012 metais kompensacijų žąla išaugo 13 proc. ir kompanijos geranoriškai kompensavo BSA nariams 216 000 litų žalą.
„Pastebime tendenciją, jog kasmet didėja taikių abipusių susitarimų skaičius. Manome, jog tai leidžia daryti išvadą, jog Lietuvoje stiprėja intelektinės nuosavybės kultūra, organizacijos dažnai i pripažįsta naudoję neteisėtas kompiuterių programas ir siekia kompensuoti intelektinės nuosavybės kūrėjų patirtą žalą. Manome, jog tokia tendencija turėtų išlikti ir ateinančiais metais“, – sakė BSA atstovė Lietuvoje advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Individualiems vartotojams ir organizacijoms besinaudojančioms nelicencijuota ar neteisėta programine įranga kyla grėsmė prarasti savo slaptus duomenis ir kompiuterį užkrėsti virusais. Taip pat tokia programinė įranga daugeliu atveju veikia gerokai lėčiau ir nestabiliau. Dėl šių priežasčių įmonei ar privačiam vartotojui yra pavojinga kompiuteryje tvarkyti elektroninės bankininkystės reikalus, saugoti apskaitos duomenis ar bet kokius kitus asmeninius dokumentus.
Operacinė sistema ir vaizdo apdorojimo programos – mėgstamiausias „piratų“ grobis
2011 m., 2012-aisiais labiausiai „pirataujančiu“ verslo sektoriumi vis dar galima laikyti statybos, architektūros, dizaino ir projektavimo,skaitmeninių projektų paslaugas teikiančias Lietuvos bendroves.
Statybos darbų bendrovė „Primtela“ ir stiklų plėvelių gamintojai „Decor Service“ programinės įrangos kūrėjams sumokėjo atitinkamai 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų dydžio kompensacijas už naudojimąsi nelicencijuotomis BSA narių programų versijomis.
2012 m. pabaigoje kabelinės, interneto ir apsaugos sistemų paslaugas teikianti UAB „Satela“ programinės įrangos gamintojams kompensavo beveik 29 tūkst. litų už neteisėtą „AutoCAD“, „Adobe Acrobat“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Office“ naudojimą, o 2013 m. pradžioje elektros energijos tiekėjai „Energy Info“ ir „Sky energy group“ už autorių teisių pažeidimą BSA nariams kompensavo 57 tūkst. litų žalą.
Įmonėms gali grėsti baudos ir likvidavimas
Jei bendrovėms ir autorių teisių turėtojams nepavyksta ginčo išspręsti taikiu būdu, ginčas persikelia į teismo sales. Praėjusiais metais teismuose buvo nagrinėjama 14 bylų, kuriose buvo sprendžiama dėl bendrovių atsakomybės už BSA narių autorių teisių pažeidimą. Teismo atveju „pirataujančioms“ bendrovėms gresia ne tik priverstiniu būdu atlyginti teisių turėtojams žalą ar sumokėti kompensaciją , bet ir baudos, kurios yra taikomos valstybės iniciatyva.
Įmonės vadovui ar kitam už bendrovės IT atsakingam asmeniui už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma jei naudojamų programų vertė palyginus su legalia pardavimo kaina viršija 13 tūkst. litų. Baudžiamoji atsakomybė gali būti pritaikoma tiek bendrovės vadovui, tiek asmeniui atsakingam už IT infrastruktūrą.
Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės pažeidėjams gali būti pritaikyta civilinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai turi kompensuoti žalą padarytą tiesiogiai autorių teisių turėtojams.
