Pirmadienį, gruodžio 17 d., 12:28 val. Lietuvos laiku savo egzistenciją dramatiškai baigs NASA misija GRAIL. Iš dviejų zondų sudarytas kosminis aparatas rėšis į bevardį Mėnulio paviršiaus kraterį šiauriniame palydovo poliuje, nes kosminiame aparate išseko degalų atsargos, o orbitoje aplink Mėnulį aparatas skrieja nuo 2012 m. sausio 1 d.
Pirmadienį, gruodžio 17 d., 12:28 val. Lietuvos laiku savo egzistenciją dramatiškai baigs NASA misija GRAIL. Iš dviejų zondų sudarytas kosminis aparatas rėšis į bevardį Mėnulio paviršiaus kraterį šiauriniame palydovo poliuje, nes kosminiame aparate išseko degalų atsargos, o orbitoje aplink Mėnulį aparatas skrieja nuo 2012 m. sausio 1 d.
„Pirminį misijos planą įvykdėme sėkmingai, – tvirtina misijos vadovė Marija Cuber (Maria Zuber). – Jei atvirai, net ir drąsiausiose svajonėse neįsivaizdavau, kad misija bus tokia sėkminga ir produktyvi. Tačiau zondas skriejo aplink didelį dangaus kūną su labai netolygiu gravitaciniu lauku, todėl išnaudojo labai daug degalų. Jų nebeliko.“
Pirmadienį, gruodžio 17 d., 12:28 val. Lietuvos laiku GRAIL aparato zondas „Ebb“ kontroliuojamu smūgiu rėšis į 2 km aukščio „kalną – kraterio šlaitą šiauriniame Mėnulio poliuje (koordinatės – 75.62°N, 26.63°W)“. Po maždaug 30 sekundžių už 40 km nukris ir antrasis aparato GRAIL zondas „Flow“. Abu zondai į Mėnulio paviršių blokšis 6 tūkst. km/val. (1,7 km/s) greičiu. Nufilmuoti ar nufotografuoti kritimą nesitikima, nes kritimo metu minėtas Mėnulio paviršiaus regionas bus šešėlyje.
Tiesa, misijos vadovė viliasi, kad zondų kritimo vietą prieš kritimą ir po kritimo turės galimybę stebėti zondas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter). Bet kuriuo atveju, mokslininkai nesitiki, kad kritimo metu smūgio vietoje iš Žemės matytųsi smūgio žybsnis, mat abu zondai yra nedideli (kiekvienas – maždaug skalbimo mašinos dydžio), be to, bus labai mažas smūgio į kraterio šlaitą kampas.
Šią savaitę baigdamas degalų likučius kosminis aparatas GRAIL skriejo itin žemai – vos 11 km aukštyje ir Mėnulio paviršių kartografavo itin didele raiška.
Mokslininkai zondo kapu parinko kraterio šlaitą – „zondas į jį rėšis tik 1,5 laipsnio kampu – taigi, užuot išmušęs duobę, paliks Mėnulio paviršiuje keletą įdrėskimų“, – pasakoja M. Cuber.
Pirminės misijos metu zondai „Ebb“ ir „Flow“ nuo šių metų kovo rinko duomenis apie Mėnulio paviršių ir gravitaciją iš maždaug 55 km aukščio. Rugpjūčio 30 d. pratęsus misiją, zondai nusileido į 23 km aukštį ir atliko papildomus darbus. Skriejant virš aukščiausių Mėnulio objektų, atstumas nuo jų iki zondų siekdavo tik apie keletą kilometrų.
Zondų tandemas sėkmingai įvykdė tiek pirminę, tiek tęstinę misiją, ir iš jų surinktų duomenų mokslininkai sudarė didelės raiškos Mėnulio gravitacijos žemėlapį, apie kurį rašėme prieš keletą dienų.
