Technologijos mokyklose – perversmo belaukiant

Praėjusiais mokslo metais vienu kompiuteriu Lietuvos mokyklose dalijosi 5,5 mokinio. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių vienas kompiuteris tenka 1–4 mokiniams. Mokyklų aprūpinimas įranga yra svarbus, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys siekiant technologinio perversmo švietimo sektoriuje.

Poreikį diktuoja rinka

Informacinės komunikacinės technologijos kardinaliai pakeitė ir toliau keičia visą pasaulį – kaip ilsimės ir dirbame, kaip bendraujame ir suvokiame aplinką. Technologijos į mokyklas žengė vėluodamos dėl sistemos nelankstumo ir natūralios permainų baimės. Vis dėlto pokyčiai pernelyg dideli, kad į juos būtų galima nekreipti dėmesio.

Visų pirma, atsiradusias galimybes efektyvinti procesus įvertino verslo sektorius. Gebėjimas naudotis naujosiomis technologijomis šiandien darbuotojui rinkoje yra ne privalumas, o būtinybė. Šių permainų rezultatus iliustruoja greičiau už darbo užmokestį didėjantis darbo našumas – 2011 m. Lietuvoje darbo našumas paaugo 9,3 proc., o užmokestis didėjo 2,7 proc.

Iššūkis žinių šventovei

Naujosios technologijos metė iššūkį mokyklai kaip žinių šventovei. Mokiniai, išnaudojantys naujųjų technologijų teikiamus privalumus, staiga pasijuto pranašesni už savo mokytojus, kurie pamokas vis dar vedė taikydami pasenusius metodus.

2011 m. tyrimų duomenimis, 83 proc. penkiolikmečių naudojo kompiuterį malonaus laisvalaikio praleidimui, 46 proc. – kad atliktų mokyklos namų užduotis, 20 proc. – ekspertimentams atlikti ar užsienio kalboms mokytis.

Įrangos nepakanka

Pastarąjį dešimtmetį mokyklų aprūpinimo informacine komunikacine technika skirtumai Europos šalyse mažėjo. Vis dėlto geriausiai aprūpintos yra Didžiosios Britanijos mokyklos – 2011 m. vienam mokiniui vidutiniškai teko daugiau nei 1 kompiuteris. Informacinių komunikacinių mokymo priemonių Lietuvos mokykloms 2009 m. – 2012 m. nupirkta daugiau kaip už 115,5 mln. litų, mokytojų darbo vietų kompiuterizavimo investiciniam projektui skirta 9,5 mln.

Siekiant išnaudoti naujųjų technologijų teikiamus privalumus, nepakanka nupirkti įrangos. Didžiausias iššūkis švietimo sistemai – technologijų integravimas į mokymo procesus. Pastaruoju metu institucijos ir mokyklos pradėjo rodyti didesnę iniciatyvą adaptuojant mokymo turinį, sprendimus naudojant administraciniams poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos mokyklų jau naudojasi elektroniniais dienynais, dalis jų nusprendė visiškai atsisakyti popierinių variantų.

Keisdamos pasaulį pačios naujosios technologijos keičiasi ne ką lėčiau. Turimos įrangos senėjimas, naujų sprendimų atsiradimas – tai vienu metu ir iššūkiai, ir naujos galimybės švietimo sektoriui. Taigi mokytojai neturi kito kelio kaip tik domėtis technologijų teikiamomis galimybėmis ir taikyti jas mokymuisi drauge su mokiniais.

Svarbi pedagogų iniciatyva

Lapkričio mėn. vykusioje parodoje „Mokykla 2012“ buvo pristatyta galimybė technologijas rinktis pačioms mokykloms. Vienos techonologijos piršimas visoms mokymo įstaigoms neskatina progreso ir mokytojų susidomėjimo. Pedagogams turi būti suteikta galimybė patiems spręsti, kokios programėlės, metodai, įrankiai ir platforma jų mokymo tikslams pasiekti tiktų labiausiai.

Skatinami dalyvauti sprendimų priėmime, mokytojai bus priversti labiau domėtis technologijomis, tad ir sėkmingiau jas taikyti. Visgi renkantis technologijas, neretai kyla klausimai: kokio gamintojo platforma tinkamesnė – „Apple“, „Android“ ar „Microsoft“? rinktis stacionarius, nešiojamuosius ar mobilius planšetinius kompiuterius? naudoti interaktyvias lentas ar projektoriumi rodomą darbastalio atvaizdą? pasitelkti sistemas, leidžiančias lengviau kontroliuoti mokinius ar skatinančias laisvę ir kūrybą?

Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo siekiamų mokymo tikslų, o pateikiant vieną sprendimą centralizuotai, mokyklose atsiranda krūva nenaudojamo „metalo“. Sprendimo galios perdavimas pedagogams ne tik didins motyvaciją mokyti, bet ir kurs pažangią visuomenę.