Kelias savaites Lietuvą projektui „Street View“ fotografuojanti korporacija „Google“ sulaukė pasipriešinimo: prokurorų prašoma įvertinti, ar interneto milžinės veiksmai mūsų šalyje yra teisėti ir ar jais nėra pažeidžiamos piliečių teisės. Dėl to į prokurorus kreipėsi Mykolo Romerio universiteto lektorius, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius.
Kelias savaites Lietuvą projektui „Street View“ fotografuojanti korporacija „Google“ sulaukė pasipriešinimo: prokurorų prašoma įvertinti, ar interneto milžinės veiksmai mūsų šalyje yra teisėti ir ar jais nėra pažeidžiamos piliečių teisės. Dėl to į prokurorus kreipėsi Mykolo Romerio universiteto Elektroninio verslo katedros lektorius, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius.
Jis kreipimesi nurodo, kad dalis „Google“ renkamos vaizdinės informacijos yra privati, o remiantis įstatymais tokiems veiksmams, t. y. asmens duomenų tvarkymui, reikia gauti nedviprasmišką duomenų subjekto sutikimą. Tokio sutikimo „Google“ negavo, maža to, nepateikia aiškios instrukcijos, kaip uždrausti fiksuoti privačią erdvę.
L. Ulevičius teigia ne sykį reiškęs abejones ir dėl kitų principinių klausimų, tokių kaip surinktų duomenų nuasmeninimas, pradinių duomenų likimas, duomenų saugojimo vieta, taikytina teisė, teismo vieta, galimas žalos atlyginimas dėl privatumo pažeidimo ir kt. Tačiau atsakymų taip ir nesulaukė.
„Google“ noras Lietuvos piliečių asmens duomenų tvarkymą laikyti tik privačiu JAV bendrovės komerciniu reikalu reiškia viena – mūsų privati informacija yra tapusi galingo komercinio subjekto pinigų uždirbimo priemone. Šiame veiksme pagarba žmogaus teisėms, reikia suprasti, neegzistuoja, ar bent jau jai skiriamas šalutinis vaidmuo. Laimi primityvus pelno siekimas“, – teigia L. Ulevičius.
Jis pabrėžia sutinkąs, kad „Street View“ paslauga yra naudinga viešųjų erdvių atveju, tačiau pažeidžia ES asmens duomenų teisinės apsaugos taisykles, kai fiksuojami privačių namų kvartalai, namų aplinka, subtilios visuomeninės erdvės (pvz., ligoninės, bažnyčios), dviprasmiškose situacijose esantys žmonės (pvz., neblaivūs, miegantys).
Leidimo nereikėjo
Kompanija „Google“ yra įsitikinusi, kad Lietuvos įstatymų ir ES teisės normų nepažeidžia.
„Tam, kad gautume leidimą (vykdyti „Street View“ Lietuvoje), mes kreipėmės į atsakingą instituciją. Jai pateikėme duomenis, ar jų pakanka, ar ne – ne mums spręsti. Mes įgyvendinome keliamus reikalavimus“, – sakė „Google“ Lietuvoje atstovaujančios viešųjų ryšių kompanijos „Grayling“ atstovas Šarūnas Pundzius. Anot jo, jei kyla klausimų dėl „Street View“ teisėtumo, jie turėtų būti adresuojami Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI).
Tuo tarpu VDAI neviešina „Google“ pateiktų dokumentų, kadangi korporacija juos įvardijo konfidencialiais.
Be to, inspekcija pabrėžia, kad joks leidimas „Google“ nebuvo išduotas, nes to daryti nereikėjo. Mat sutarta, kad už Lietuvoje vykdomą „Street View“ projektą atsakomybę prisiima kompanijos atstovybė Airijoje „Google Ireland“. Remiantis ES galiojančiais teisės aktais, tokiu atveju išduoti atskiro leidimo tvarkyti asmens duomenis nereikia, o jos veiklą reglamentuoja Airijoje galiojantys duomenų apsaugos teisės aktai.
Parodomasis veiksmas?
L. Ulevičius teigia, kad atsakomybės perleidimas Airijoje registruotam padaliniui gali būti tik parodomasis veiksmas. Jis priminė šių metų pradžioje Prancūzijoje kilusį incidentą, kai 50-metis prancūzas bandė paduoti šioje šalyje registruotą „Google“ antrinę bendrovę už tai, kad internete buvo paskelbtos jo nuotraukos, atliekančio gamtinius reikalus. „Google“ atstovaujantis advokatas Christophe‘as Bigot paprašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad visa „Google Maps“ paslauga yra pirminės bendrovės, registruotos JAV, nuosavybė, o ne antrinės, registruotos Prancūzijoje. „Tuo pagrindu kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės Airijoje registruotą „Google“ antrinę bendrovę pripažinti tinkamu duomenų tvarkytoju“, – pastebi L. Ulevičius.
