Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B. Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Pirmasis iš jų – GRAIL-A – Mėnulio orbitą pasiekė 2001 m. gruodžio 31 d. vakare, sausio 1 dieną prie jo prisijungė ir GRAIL-B.
Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B. Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti.
Pirmasis iš jų – GRAIL-A – Mėnulio orbitą pasiekė 2011 m. gruodžio 31 d. vakare, sausio 1 dieną prie jo prisijungė ir GRAIL-B, sakoma NASA pranešime. GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) palydovai į kosmosą buvo paleisti rugsėjo 10 dieną. Jų kelionė į Mėnulį net pusketvirto mėnesio truko dėl labai sudėtingos trajektorijos, padedančios taupyti raketinį kurą.
Pasak NASA atstovų, patikrinus abiejų palydovų sistemas bus pradėtas jų orbitų keitimo procesas, kurio metu abu aparatai tolygiai artės prie Mėnulio paviršiaus. Šis jų žemėjimo procesas truks du mėnesius. Nuo kovo abu GRAIL palydovai suksis aplink Mėnulį 55 kilometrų aukštyje virš jo paviršiaus.
GRAIL-A ir GRAIL-B Mėnulio gravitacinio lauko tyrimus vykdys autonomiškai ir nereikalaus nuolatinės skrydžio valdymo centro specialistų kontrolės. Apie 500 mln. JAV dolerių kainuojanti GRAIL tyrimų programa bus pirmasis išsamus bandymas ištirti Mėnulio gravitacijos lauką. Ankstesnių bandymų metu gauti rezultatai buvo kontroversiški ir neišsamūs.
Skriedami žemame aukštyje virš Mėnulio GRAIL-A ir GRAIL-B iki šiol didžiausiu tikslumu matuos Mėnulio traukos jėgą skirtinguose jo paviršiaus taškuose ir sudarys tiksliausią jo gravitacijos lauko žemėlapį. NASA specialistai šią mokslinę misiją vadina kelione į Mėnulio centrą, nes GRAIL matavimų duomenys atskleis Mėnulio gelmių sandarą nuo jo plutos iki branduolio, sakoma pranešime.
Be to, tikimasi, kad GRAIL misija padės rasti atsakymą į klausimą apie galimą antrąjį Žemės palydovą, kuris neva kadaise sukosi aplink ją iki susidurdamas su Mėnuliu. Šis palydovas esą galėjo susiformuoti po to, kai maždaug prieš 4,5 mlrd. metų Į Žemę įsirėžė maždaug Marso dydžio kosminis kūnas. Po milžiniško sprogimo į kosmosą buvo išmesta daug medžiagos, iš kurios susidarė antrasis palydovas.
GRAIL matavimų metu regioniniai Mėnulio traukos jėgos skirtumai privers GRAIL-A ir GRAIL-B palydovus labai nežymiai sulėtėti ar pagreitėti. Matuodami tikslų atstumą tarp savęs ir Mėnulio paviršiaus mikrobangų signalais, abu palydovai nuolat fiksuos šiuos traukos jėgos pokyčius. Toks matavimų procesas truks 82 dienas, sakoma pranešime.
Šiame vaizdo siužete pasakojama apie GRAIL palydovų tyrimų programą.
