Gyventojų palankumas elektros jungčiai – perkamas

Lietuvos gyventojams, neprieštaraujantiems, kad per jų žemes bus tiesiama elektros jungtis „LitPol Link“, žadamos didesnės kompensacijos. Tačiau dalies iš 600 sklypų savininkų vis tiek netenkina valstybės siūlomos finansinės sąlygos.

Lietuvą ir Lenkiją turinti sujungti „LitPol Link“ kol kas itin didelio žemės savininkų pasipriešinimo nesulaukė. Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ giriasi, kad šiuo metu intensyviai pasirašomos sutartys dėl servituto nustatymo su gyventojais, kurių sklypuose bus tiesiama elektros linija.

Kompensacijos bus mokamos iš karto po to, kai bus patvirtintas specialusis planas. Šis jau baigtas derinti su Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybėmis. Šiuo metu „LitPol Link“ specialųjį planą tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vėliau jis bus pateiktas tvirtinti Energetikos ministerijai.

Kompensacijų, mokamų gyventojams, dydžiai priklauso nuo sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, ploto, žemės paskirties. Tiems sklypų savininkams, kurie pasirašys servituto nustatymo sutartis iki specialiojo plano patvirtinimo, „Litgrid“ siūlo 30 procentų didesnes kompensacijas nei apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytą metodiką.

Vis dėlto ne visi gyventojai susigundo tokiu pasiūlymu.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus vadovas Sigitas Arbačiauskas tvirtino, kad šiuo metu valstybei statyti elektros jungtį – itin palankus metas.

„Dabartinės žemės kainos Lietuvoje – vienos žemiausių Europos Sąjungoje. Tačiau nemažai ūkininkų nujaučia, kad žemė ateityje brangs. Dabar mūsų valdžia pasiruošusi mokėti tik vidutinę kainą. Taigi jau po poros metų žemės savininkai jausis apgauti“, – dėstė S. Arbačiauskas ir pridūrė, kad prie pat Lietuvos sienos Lenkijos pusėje žemė yra tris kartus brangesnė.

„Litgrid“ pasiūlyta kompensacija nesusidomėję sklypų savininkai pageidauja, kad jiems už žemę būtų mokama pagal ES kainų vidurkį, kuris kelis kartus viršija vidutines Lietuvos žemės kainas – 2–8 tūkst. litų už ha.

Be to, Dzūkijos gyventojai piktinosi, kad elektros tilto maršrutas numatytas per vieną gražiausių šio krašto vietų – Rudaminos apylinkes. Elektros stulpus numatoma statyti visai netoli piliakalnio ir bažnyčios.

Nesutinkantys gaus mažiau

Projektą įgyvendinančios bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys pripažino suprantantis žmonių nepasitenkinimą, kai jie sužino, kad per jų žemę bus tiesiama elektros linija.

„Deja, tarp beveik 600 sklypų savininkų, su kuriais turime susitarti dėl servituto nustatymo, yra žmonių, nesutinkančių su mūsų pasiūlytomis sąlygomis. Jei sklypo savininkas nesutiktų pasirašyti servituto nustatymo sutarties iki specialiojo plano patvirtinimo, turėsime kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri nustatys servitutą administraciniu aktu. Tiesa, tokiu atveju nebegalėsime siūlyti didesnės kompensacijos, kurias gauna sklypų savininkai šiuo metu“, – viename interviu neseniai įspėjo V. Poderys.

Jis vylėsi, kad specialiojo plano patvirtinimas ir sutarčių dėl servituto pasirašymas parodys, jog šalies energetinė nepriklausomybė yra vienodai svarbi ir piliečiams, ir jų valstybei: „Yra daug malonesnių dalykų, nei aukštos įtampos elektros linijos savam sklype. Tačiau žmonės, akivaizdu, supranta projekto svarbą, todėl tikimės baigti servituto sutarčių pasirašymą iki specialiojo plano tvirtinimo“.

Kaip jau skelbta, Seimas palengvino žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras įgyvendinant strateginės reikšmės projektus.

Žada derinti interesus

Lietuvos ir Lenkijos tarptautinės elektros jungties „LitPol Link“ statyba – vienas iš strateginių Lietuvos elektros energetikos sektoriaus projektų. Tarpsisteminė jungtis fiziškai sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras ir sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai.

Specialiajame plane numatyta tiksli elektros perdavimo linijos trasa Lietuvos teritorijoje. Penkiasdešimties kilometrų jungties atkarpa bus tiesiama Lazdijų ir Alytaus rajonuose.

„Litgrid“ žada, kad rengiant „LitPol Link“ specialųjį planą buvo atsižvelgta į visų suinteresuotų šalių – gyventojų, gamtosaugininkų, paveldosaugininkų – pastabas. Jungties trasa suplanuota apeinanti draustinius, istorinio ir kultūros paveldo bei kitas saugomas teritorijas.

„LitPol Link“ jungtis iki 2015 m. pabaigos pradės veikti 500 MW galia, o iki 2020 m. – 1000 MW galia. „Litgrid“ vykdo ir tarptautinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ projektą, kurio eksploatacija prasidės 2015 m. gruodį.