Vėjo elektrinės praėjusiais metais pagamino mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Šios neseniai pradėjusios plėtotis atsinaujinančios energetikos srities stabdymas turėtų neigiamos įtakos tiek energetikos, tiek viso šalies ūkio vystymuisi, sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, vienijanti daugiau nei 90 proc. šalies vėjo energetikos sektoriaus įmonių.
Vėjo elektrinės praėjusiais metais pagamino mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Šios neseniai pradėjusios plėtotis atsinaujinančios energetikos srities stabdymas turėtų neigiamos įtakos tiek energetikos, tiek viso šalies ūkio vystymuisi, sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, vienijanti daugiau nei 90 proc. šalies vėjo energetikos sektoriaus įmonių.
„Visas pasaulis ieško geriausių būdų, kaip skatinti ir plėtoti atsinaujinančią energetiką, Lietuvoje tuo tarpu kalbama apie tarifo mažinimą ir ieškoma kitų būdų, kaip stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą, – savo noru siekiama susirakinti grandinėms ir likti prikaustytais prie Rytų kaimynės“, – sako Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius.
Pasak S. Pikšrio, Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad atsinaujinanti energetika yra brangi ir daug kainuoja vartotojams. „Užteks pūsti miglą į akis, pažiūrėkime į skaičius – žalioji vėjo energija iš esmės nekelia elektros kainos vartotojams“, – pabrėžia LVEA direktorius.
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, visų rūšių atsinaujinančios energijos – vėjo, biomasės, saulės, hidroenergijos – skatinimas praėjusiais metais gyventojams kainavo tik 0,5 ct iš mokamų vidutiniškai 45 ct už kilovatvalandę (kWh). Net keturis kartus daugiau remiamos iškastinį kurą – dujas ir mazutą – deginančios elektrinės. Kiekvienas gyventojas, mokėdamas už elektrą, praėjusias metais joms skyrė po 2,1 ct nuo kiekvienos kilovatvalandės.
Vėjo energetikos plėtra šiuo metu Lietuvoje atsilieka nuo valstybės deklaruotų tikslų – per šešerius metus buvo instaliuota tik 160 MW galios vėjo elektrinių, nors buvo planuota iki šių metų įrengti 280 MW. Šiuo metu vėjo elektrinių pagaminama elektros energija superkama po 30 ct už kWh, taip pat kaip ir biomasės. Brangiau nei vėjo ar biomasės gaminama elektros energija Lietuvoje superkama iškastinį kurą deginančių elektrinių generuojama elektros energija – po 30,75 ct už kWh.
„Galiojantys tarifai rodo Lietuvos energetikos politikos prioritetus – ar mes siekiame būti energetiškai nepriklausomi, investuoti į savo šalies ekonomiką, kurti darbo vietas, mažinti aplinkos teršimą skatindami atsinaujinančią energetiką? Jei taip, tuomet negali būti nė kalbos apie atsinaujinančios energijos supirkimo tarifų mažinimą ir plėtros stabdymą“, – pabrėžia S. Pikšrys.
Pasak asociacijos direktoriaus, atsinaujinančių energijos išteklių technologijos sparčiai tobulėja ir per ateinantį dešimtmetį žaliosios energijos gamybos kainos bus mažesnės nei gaunamos kūrenant iškastinį kurą. „Taip pat svarbu paminėti, kad atsinaujinančios energetikos projektai remiami tik atsipirkimo laikotarpiu, vėliau iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija net mažina bendrą elektros energijos kainą vartotojams, nes jos gamybos savikainoje nėra kuro dedamosios – už vėją ar saulę niekam mokėti nereikia“, – pastebi asociacijos direktorius.
Pasak jo, dėl investicijų į atsinaujinančios energetikos sektorių pritraukimo varžosi daugelis valstybių – jei stabdysime plėtrą Lietuvoje, po dešimtmečio vėjo elektrinių pagamintą energiją pirksime iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ar kitų šalių. „Lietuvoje vėjo elektrinės galėtų pagaminti trečdalį visos suvartojamos elektros energijos – tam tereikia politinio sprendimo. Tikimės, kad Seimas pavasario sesijoje pagaliau priims dvejus metus rengtą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris ne stabdys, o skatins atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje – juk tai kelias, kuriuo turime eiti“, – teigia S. Pikšrys.
