Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas šįmet lauks apie 19 tūkst. nemokamų vietų – numatoma, kad valstybė studijas kompensuos 10 tūkst. į universitetus ir 9 tūkst. į kolegijas įstosiančių studentų. Tokius preliminarius skaičius ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusiose parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera“ pristatė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas šįmet lauks apie 19 tūkst. nemokamų vietų – numatoma, kad valstybė studijas kompensuos 10 tūkst. į universitetus ir 9 tūkst. į kolegijas įstosiančių studentų. Tokius preliminarius skaičius ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusiose parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera“ pristatė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
19 tūkst. studijų krepšelių, garantuojančių nemokamas studijas, bus paskirstyta į 11 studijų krypčių grupių. Daugiausia – per 6000 vietų – teks technologijos mokslams. Pastaraisiais metais mažiau studentų priimama į teisės, verslo ir vadybos, pedagogikos ir kitų socialinių mokslų finansuojamas vietas.
„Mes sakome, kad per krepšelį jūs galite rinktis norimą aukštąją mokyklą ir nusinešti ten valstybės finansavimą. Kartu tai ne tik jūsų, jaunų žmonių atžvilgiu, išsakomas pasitikėjimas, bet ir signalas aukštosioms – tie, kas dirba geriau, kur aukštesnė kokybė, dėl jūsų pasirinkimo aukštosios mokyklos jau dabar surenka daugiau pinigų net ir krizės kontekste“, – moksleiviams aiškino G. Steponavičius.
Toks pat studijų krepšelių skaičius buvo numatytas ir pernai. Studijų krepšelį galima neštis ir į valstybines, ir į privačias aukštąsias mokyklas. Šįmet vidurines mokyklas baigs apie 40 tūkst. abiturientų. Pastaruoju dvejus metus nemokamai studijavo daugiau nei pusė stojančiųjų.
Moksleiviams G. Steponavičius priminė, kad savoms galimybėms atrasti nereikia būtinai siekti universitetinio išsilavinimo, nebūtina universiteto diplomo turėti „dėl mados“. Dėl to, aiškino jis, pastaruosius trejus metus valstybės finansuojamų vietų universitetuose skaičiai mažėjo.
„Darbdaviai ir visi kiti sako: tiek specialistų su universitetiniu išsilavinimu darbo rinkai nereikia. Reikia balanso tarp profesinio, koleginio ir universitetinio išsilavinimo“, – kalbėjo G. Steponavičius, pasidžiaugęs, kad pastaraisiais metais daugėja žmonių, po vidurinės mokyklos besirenkančių profesines mokyklas.
Didžiuojasi įstojančiais į gerus užsienio universitetus
Renkantis, kur studijuoti, ministras moksleiviams patarė aukštosioms mokykloms uždavinėti nepatogius klausimus – koks procentas absolventų įsidarbina, ar yra vizituojančių dėstytojų, ar yra studijų programų anglų kalba, kokios siūlomos laboratorijos, auditorijos, bendrabučiai.
G. Steponavičius nedramatizavo dėl vykimo studijuoti į užsienį, tačiau akcentavo, kad ir užsienyje ne viskas aukšto lygio.
„O kaip atsirinkti? 100-tukas geriausių pasaulio universitetų jau yra lygis, vizitinė kortelė – ten tikrai rasi kokybę. Galime didžiuotis, kad į tuos universitetus stoja mūsų piliečiai ir linkėčiau kuo didesniam skaičiui būtent ten įstoti. Bet ir Lietuvoje – medicinoje, inžinerijoje, technologiniuose moksluose – krūvos studijų programų, kurios neatsilieka nuo vidutinio Vakarų universitetų lygio ar net yra aukštesnio lygio“, – sakė švietimo ir mokslo ministras.
